Grupė garsių šalies veikėjų ragina Seimą įstatymu uždrausti smurtą prieš vaikus

Viešas kreipimasis paskelbtas Seimui praėjusią savaitę nepritarus siūlymui įstatymu uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes.

Kreipimosi autoriai pareiškė, kad „žmogaus teises ginančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų išmanymo stoka drauge su negebėjimu suvokti ugdymo esmės bei metodų kelia rimtą grėsmę Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės statusui“.

„Reikalaujame, kad sutinkamai su Seimo statuto normomis skubos tvarka būtų priimtos įstatymo pataisos, apibrėžiančios fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą bei draudžiančios bet kokio smurto prieš vaikus naudojimą“, – rašoma kreipimesi.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą dokumentą pasirašė 58 žinomi Lietuvos žmonės – būtent tiek Seimo narių kovo pabaigoje nepritarė siūlymui priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizines bausmes.

Daugeliu atveju smurtas prieš vaikus yra tėvų bejėgiškumo išraiška – stokodami žinių, kaip efektyviai auklėti vaiką, jie išlieja savo destruktyvias emocijas.

Tarp pasirašiusiųjų yra kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė, istorikas Alfredas Bumblauskas, muzikantai Andrius Mamontovas ir Jurgis Didžiulis, politologai Tomas Janeliūnas ir Morta Vidūnaitė, krepšininkas Simas Jasaitis, rašytojas Vytautas V.Landsbergis, žurnalistai Vladimiras Laučius, Indrė Makaraitytė ir Artūras Račas, menininkė Nomeda Marčėnaitė, verslininkai Giedrius Masalskis, Raimundas Mieželis, Tadas Vizgirda, Antanas Zabulis, teisininkas Dainius Žalimas.

Kreipimesi teigiama, kad šiuo metu būtina specialioji norma, kuri užtikrintų realią vaikų apsaugą nuo smurto, ir tinkamai papildytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas gali atlikti šią funkciją, tačiau iki šiol jame neapibrėžtos smurto rūšys ir formos, nenustatytas draudimas naudoti bet kokio pobūdžio smurtą vaikų atžvilgiu.

Kreipimosi autoriai sako esą pasipiktinę, kad „Seimo pirmininkė bei ministras pirmininkas legitimuoja smurtavimą prieš pažeidžiamiausius visuomenės narius“.

„Daugeliu atveju smurtas prieš vaikus yra tėvų bejėgiškumo išraiška – stokodami žinių, kaip efektyviai auklėti vaiką, jie išlieja savo destruktyvias emocijas“, – sako kreipimosi autoriai.

„Vargu ar valstybė, kurios piliečiai neginami nuo smurto, gali būti laikoma visaverte tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos – nare, nes tarp pastarųjų organizacijų prioritetų – žmogaus teisių apsauga, ypač pažeidžiamų visuomenės grupių“, – rašoma dokumente.

Kreipimosi autoriai sako, kad jiems „didžiausią nerimą kelia, kad deklaratyviu lygmeniu daugelis Lietuvos politikų propaguoja šeimos apsaugą, tačiau pastarųjų metų politiniai sprendimai akivaizdžiai demonstruoja, kad prisidengiant vertybinėmis kategorijomis žalojama šeimos samprata, bloginama visų Lietuvos šeimų padėtis, manipuliuojant vienos pažeidžiamos grupės – vaikų – interesais diskriminuojamos kitos pažeidžiamos grupės, tuo metu vaikai – būsimieji Lietuvos politikai, pareigūnai ir piliečiai lieka neapginti“.