„Mūsų įsitraukimas į bendradarbiavimą su Rusija jokiu būdu nepakerta mūsų paramos tokių šalių kaip Gruzijos, Baltijos ar Balkanų valstybių siekiui būti nepriklausomoms, laisvoms, savarankiškai priimti sprendimus ar nustatyti savo kursą be nederamo Rusijos kišimosi“, – penktadienį likus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė H.Clinton.
Kalbėdama keliems šimtams Europos Parlamento narių ir pareigūnų ji pažymėjo, jog tarp Rusijos ir JAV yra rimtų nesutarimų kai kuriais klausimais, bet vylėsi, kad Maskvai ir Vašingtonui pavyks rasti sąlyčio taškų ir kad bus galima sėkmingai bendradarbiauti.
H.Clinton teigimu, Rusija gali padėti tarptautinei bendruomenei įtikinti Iraną atsisakyti ambicijų kurti branduolinį ginklą.
„Žinoma, yra sričių, dėl kurių mūsų nuomonės nesutampa. Pavyzdžiui, mes smerkiame Rusijos veiksmus Gruzijoje ir nuogąstaujame dėl to, kad energetika naudojama kaip bauginimo įrankis. (...) Rusija ir JAV gali būti partnerės“, – sakė H.Clinton.
H.Clinton taip pat pakomentavo NATO sprendimą atnaujinti politinį dialogą su Rusija.
„Mes nesutinkame su tuo, kad Rusija turi turėti veto teisę dėl vienos ar kitos šalies stojimo į NATO ir Europos Sąjunga“, – pažymėjo ji.
JAV valstybės sekretorė sakė norinti, kad Europoje nebūtų klaidingai suprantami JAV ketinimai. H.Clinton pridūrė, kad Ženevoje sieks ieškoti bendrų interesų su Rusija ir mėgins pakloti pamatą abiejų šalių nesutarimų sprendimui.
Pasak jos, Rusija gali padėti tarptautinei bendruomenei įtikinti Iraną atsisakyti ambicijų kurti branduolinius ginklus.
Paraginus JAV ketvirtadienį atnaujinta formali NATO ir Rusijos tarybos veikla, kuri buvo sustabdyta dėl pernai rugpjūtį Rusijos pradėtos karinės agresijos Gruzijoje, o gruodį neformaliai atgaivinta.
Po Rusijos karinės agresijos Gruzijoje pašlijo ir Maskvos santykiai su Vašingtonu. Dvišaliams Rusijos ir JAV santykiams, be kita ko, pakenkė pastarosios ketinimai Rytų ir Vidurio Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) sistemos elementų – radarą Čekijoje ir raketų gaudyklių bazę Lenkijoje. Maskva grasino į tokius JAV veiksmus atsakysianti Kaliningrado srityje dislokuodama raketų sistemas „Iskander“.
Tačiau antradienį žiniasklaida paskelbė, kad JAV prezidentas Barackas Obama diplomatiniais kanalais Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui perdavė neva slaptą laišką, kuriame kalbama apie galimybę išmainyti PRG Europoje į bendradarbiavimą prieš Irano branduolines ambicijas. Vėliau JAV prezidentas tokį savo pasiūlymo interpretavimą paneigė.