„Ypač sunku žiemą, kai namuose taip pat žvarbu. Vanduo kartais net užšąla. Kanalizaciją iškeisčiau į vandentiekį, nes man karts nuo karto išpilti atmatas būtų lengviau nei kasdien po dešimt kartų atsinešti vandenį“, – guodėsi Veliuonos ir Mokyklos gatvių sankryžoje Vilijampolėje gyvenanti G.Bobytė.
Nuo medinio namo, kuriame įsikūrę apie dvi dešimtis gyventojų, iki Jurbarko gatvėje netoli tilto esančios vandens kolonėlės – apie 100 metrų. Mažus vaikus auginanti jauna moteris pasakojo, kad vandenį neša kibirais, penkių litrų „bambaliais“. Kad būtų lengviau, juos veža specialiai pritaikytais vežimėliais. Jei tą dieną skalbia, G.Bobytė sunaudoja apie 60–100 litrų vandens.
Brangus malonumas
Iki šiol neįvestas vandentiekis labai apsunkina buitį. Tačiau moteris netiki, kad artimiausiais metais kas nors pasikeistų. Jos žiniomis, netoliese gyvenantys pažįstami už vandentiekio įvedimą iš savo kišenės turėjo pakloti net apie 10 tūkst. Lt. G.Bobytė neįsivaizduoja, iš kur ji ar kiti jos kaimynai galėtų gauti tiek pinigų.
To paties namo gyventojas Stanislovas Jankevičius atsimena, kad prieš penkerius metus savivaldybei buvo paduota paraiška dėl vandentiekio įvedimo. Tačiau visos viltys jį įrengti pamažu užgeso. Iš savivaldybės – jokių žinių.
„Jei iki namo būtų atvestas vandentiekio įvadas, mes patys savo jėgomis jį įsirengtume“, – tikina S.Jankevičius.
Tačiau ne visi vandens kolonėlės naudotojai skundžiasi neturintys vandentiekio. Vos už kelių dešimčių metrų nuo vadinamojo hidranto įsikūrusio automobilių serviso meistras Rolandas Milčius sako, kad kasdien atsinešti 20 litrų vandens – nesunku. Tokio kiekio visiškai pakanka rankoms nusiplauti.
„Daugiau vandens prireikia nebent jei remontas purvinesnis“, – šypsosi meistras.
Įsirengti vandentiekį automobilių remonto įmonei – per brangu.
Laisto daržus
Visi „15min“ sutikti kauniečiai tvirtina, kad vandens kolonėlių poreikis mieste vis dar jaučiamas. Ypač daug žmonių prie jų atvyksta po darbo valandų. Vandenį vežasi netgi automobiliais. Kai kurie neslepia juo laistantys daržus ar netgi vežantys jį kaime gyvenantiems giminaičiams, kurių geriamojo vandens šuliniai – užteršti.
Šalia Gintariškių bei S.Hariso gatvių sankirtoje įrengtos vandens kolonėlės gyvenančios Genovaitės Manionienės žiniomis, nemažai žmonių nemokamai pilasi Aleksote vandenį, nes jo kokybė – labai gera. Kolonėlė nerakinama, todėl ja gali naudotis kas tik panorėjęs.
Dauguma Aleksoto gyventojų jau turi vandentiekį, liko tik pavieniai namai, gatvelės, kurių gyventojams vandens kolonėlės – gyvybiškai svarbios. Vandentiekio žmonės dažniausiai neįsiveda dėl nemažų kaštų.
Pavyzdžiui, kai kuriems Aleksoto kalno šlaite esantiems namams atvesti vandentiekį nuo žemiau esančių vandens įvadų sudėtinga dėl mažo vandens spaudimo, o iš viršaus, Veiverių gatvės, atsivesti – pernelyg brangu.
Dauguma miesto „lūšnynų“ gyventojų yra bedarbiai arba dirbantys už minimalų atlyginimą, tad tūkstančiai vandentiekiui – ne jų kišenei. Be to, daug žmonių jau yra įpratę prie tokių buities sąlygų.
Sąskaita – 1,98 Lt
Norint teisėtai naudotis vandens kolonėlėmis, reikia sudaryti sutartį su „Kauno vandenimis“ ir kas mėnesį mokėti mokestį už sunaudotą vandenį. Tiksli mokesčio suma nustatoma pagal deklaruojamą būsto gyventojų skaičių ir nustatytą vandens sunaudojimo normą (30 litrų žmogui per parą).
Per mėnesį, skaičiuojama, kad žmogus sunaudoja 0,9 kubinių metrų vandens ir už tai turi mokėti 1,98 Lt.
Oficialiais „Kauno vandenų“ duomenimis, laikinojoje sostinėje su įmone sutartis dėl vandens kolonėlių naudojimo sudariusių klientų skaičius yra tik kiek daugiau nei du šimtai. Tai – tik ledkalnio viršūnė. Neoficialiai vandenį iš kolonėlių pilasi kelis ar kelias dešimtis kartų daugiau miestiečių.
Sukontroliuoti juos – misija beveik neįmanoma. Raktais dosniai dalijasi kaimynai, pažįstami, draugai. O Aleksoto vandens kolonėlė apskritai nerakinama.
Veikia dvylika kolonėlių
Savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“ Tinklų cecho viršininko Vytauto Rudžio duomenimis, šiuo metu skurdžiausiose miesto vietose veikia 12 vandens kolonėlių. Pagal šį rodiklį, palyginti su Vilniumi, kuriame vis dar naudojama net apie 600 kolonėlių, Kaunas atrodo itin išsivystęs ir turtingas miestas.
Daugiausia vandens įrenginių išlikę Vilijampolėje, taip pat – Panemunėje, Šančiuose. Prieš kelis dešimtmečius jų veikė apie trisdešimt.
„Jos veikia ten, kur nėra galimybių įvesti vandentiekį arba patys gyventojai nerodo tokio noro. Mūsų prievolė – užtikrinti miestiečių aprūpinimą vandeniu, todėl kolonėles veiks tol, kol bus poreikis“, – nuramina V.Rudys.
Jis neslepia, kad vargingiausiai gyvenantys žmonės neturi kelių tūkstančių litų vandentiekiui įvesti, o „Kauno vandenys“ tokių darbų nemokamai neatlieka.
Žiemą užšąla
V.Rudžio teigimu, kelių tipų dabar naudojamiems lenkiškiems įrenginiams – dešimt penkiolika metų. Tad gerai prižiūrimi, nesudėtingi mechanizmai dar gali tarnauti daug metų. Todėl naujų vandens kolonėlių nesiruošiama pirkti.
Naujos vandens kolonėlės kaina siekia apie kelis tūkstančius litų.
Senuosiuose sovietiniuose įrenginiuose nebuvo galimybės sumontuoti užraktą.
Vandens kolonėles prižiūrinčios bendrovės „Kauno vandenys“ atstovas V.Rudys neslepia – jos įmonei jokio pelno neatneša, o priežiūra užima nemažai laiko. Žiemą įrenginiai užšąla, chuliganai juos nuniokoja, per laiką susidėvi kai kurie mechanizmai.
Specialistas labai laukia dienos, kai mieste, kaip istorinis ateities kartoms įdomus reliktas, bus palikta tik viena veikianti vandens kolonėlė.
