Į Australiją – lyg į rojų

Australijos ekonomikos stabilumas, JAV dolerio kurso augimas žadina ir lietuvių viltis, kad atkampiame krašte įmanoma pakankamai užsidirbti, įsitvirtinti ir susikurti orų gyvenimą – net viską pradedant nuo nulio.

Tiesiog svajonių šalis

Agentūrų, siūlančių galimybę iškeliauti į Australiją, Lietuvoje vos viena kita. Agentūros „Ismira Group“ direktoriaus pavaduotoja Svetlana Iljina pasakojo, kad į Australiją jau išleido apie šimtą tautiečių. Pastebima, kad šį sausį studijomis ir darbu Australijoje domimasi dar aktyviau.

„Australiją pasaulinė krizė palietė bene mažiausiai: ekonomikos augimas ten tik sulėtėjo, bet tikrai nesustojo. Šalyje vis dar pakankamai lengva susirasti darbą – nedarbo lygis vienas mažiausių pasaulyje. Studijos nepigios, tačiau kokybiškos ir pripažįstamos visame pasaulyje. Klimatas puikus, gamta – egzotiška“, – priežastis, kodėl lietuviams Australija tampa vis patrauklesnė, vardijo S.Iljina.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./S.Iljina įspėja pašalpų mėgėjus, kad Australija jų nelaukia.

Kartais argumentų nė nereikia. Daliai agentūros klientų Australija – tiesiog svajonių šalis. Viską metus iškeliauti ten – tikras avantiūrizmas.

„Viena klientų pora Lietuvoje gyveno puikiai, tačiau panoro naujų iššūkių. Pasitaiko tokių žmonių, kurie per krizę prarado verslą, o naują kurti planuoja Australijoje, kur palankesni įstatymai“, – kalbėjo S.Iljina.

Neturi, ką prarasti

Kiek žmonių, tiek motyvų. Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenanti 24 metų Aleksandra Gurinovich darbą banke išmainė į studijas Australijoje, nes mano, kad neturi, ką prarasti. Lietuvoje mergina skaičiuoja paskutines dienas: skrydis į Sidnėjų – jau sekmadienį.

„Iš pradžių viename koledže tobulinsiu anglų kalbos įgūdžius – šešias savaites lankysiu intensyvius kursus. Po to studijuosiu rinkodarą“, – artimiausius planus atskleidė A.Gurinovich.

Pustrečių metų trukmės studijas ji ketina derinti su darbu – studentams Australijoje leidžiama dirbti iki 20 val. per savaitę. Tačiau uždarbio turėtų visiškai pakakti pragyventi.

Ir vis dėlto – kodėl Australija? „Visų pirma – ten stabili ekonominė padėtis. Kiek teko domėtis, rasti darbą gana nesudėtinga. Tačiau važiuoju ne tam, kad susikraučiau turtus ir likčiau visam gyvenimui. Noriu pakeliauti, kol jauna, kol nesu sukūrusi šeimos, neturiu finansinių įsipareigojimų. Norisi praplėsti akiratį: juk netoli Naujoji Zelandija, Tailandas. Jei kas, grįšiu ir vėl įsidarbinsiu banke. Juk ne mirties nuosprendį pasirašau“, – optimizmu tryško pašnekovė, sustabdžiusi finansų rinkų studijas Mykolo Riomerio universitete.

Kad išvažiuotų į Australiją, mergina investavo apie 20 tūkst. litų. Tiek užteko sumokėti už pusmečio studijas, sveikatos draudimą, lėktuvų bilietus ir poros mėnesių būsto nuomą. Už vienus metus studijų koledže A.Gurinovich turės pakloti apie 14 tūkst. litų.

Viltis užsikabinti ir likti

Sekmadienį su Lietuva atsisveikins ir Klaipėdoje gyvenantys sutuoktiniai Alina ir Arvydas Veismaniai. Alinai – 41-eri, jos vyrui – 45 metai.

„Tikimės užsikabinti ir likti“, – tiesiai šviesiai pareiškė A.Veismanė. Gyvenimo perspektyvų Lietuvoje šeima jau kuris laikas neregi – atsibodo daužyti kaktą į sieną.

„Turėjome savo verslus. Be to, buvome ir visuomeniškai aktyvūs, pilietiškai nusiteikę žmonės, įsitraukę į savanoriškas veiklas. Deja, vieną dieną supratome, kad, nepaisant visų pastangų, tėvynė per daug kraujo išgeria. Kad ir kiek besistengtum, niekada nebūsi tikras, kad ką nors turėsi. Australijoje viską pradėsime nuo nulio, tačiau čia irgi kaip diena – taip naujiena: nauji įstatymai, nutarimai, mokesčiai ir t.t. Dvidešimt metų atidirbęs vieną dieną gali būti tame pačiame nulyje kaip ir pačioje pradžioje“, – kartėlio balse nė nesistengė nuslėpti ponia Alina.

Australijoje radome dalykų, kurie Lietuvoje vargu ar po penkiasdešimties metų bus. Kai mūsų klausia, ar nebijote, sakome: „Baisiau likti čia.“ Sakė A.Veismanė

Iš profesijos ji diplomuota ekonomistė, turinti vadybos ir finansų specializacijas. Klaipėdoje moteris suko įmonių konsultacijų verslą. Vyras Vilniuje užsiėmė nestandartinių baldų gamyba.

Prieš porą metų draugėn susiėję žmonės darkart kurti oficialią šeimą nusprendė iš išskaičiavimo: kad kelionė į Australiją būtų pigesnė. Į tolimąją šalį sutuoktiniai vyks Alinos studijų pagrindu. „Iš pradžių važiuojame 24 savaitėms. Pasirinkau anglų kalbos studijas, o vyras bandys įsitvirtinti per darbą, per kvalifikaciją – turi auksines rankas“, – aiškino A.Veismanė.

Europa netraukia

Veismaniai Lietuvoje pardavė, ką galėjo, ir nusprendė pabandyti dar kartą – tik ne gimtajame krašte. „Vaikai užauginti, galime vėl gyventi sau – ne valstybei, ne kažkam. Nesinori niekam aukotis. Norisi terpės, kur tavęs neužmušinėtų kasdien. Juk mūsų šalyje medicinos paslaugos iš esmės neprieinamos, uždarbį suvalgo mokesčiai. Pragyvenimo sąnaudų ir pajamų santykis tiesiog nerealus. Didžiumą išlaidų sudaro ne žmonių perkamos „maksiminės“ prekės, o paslaugos, kurias esi priverstas pirkti iš monopolistų, iš valstybės: elektra, vanduo, šiluma, kuras“, – svarstė A.Veismanė.

Galimybe išvykti į Australiją ji su vyru susidomėjo praėjusių metų spalį. Per pusmetį iki išvykimo pora išanalizavo šalyje galiojančius įstatymus, darbo rinką, pragyvenimo sąlygas, socialines – ne pašalpų – garantijas.

„Išvažiuoti į Europą galėjome ir prieš trejus, ir prieš penkerius metus. Sūnus jau ketverius gyvena Londone. Tačiau Europa mūsų netraukia. O Australijoje radome dalykų, kurie Lietuvoje vargu ar po penkiasdešimties metų bus. Kai mūsų klausia, ar nebijote, sakome: „Baisiau likti čia.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Į Australiją besiveržiantys lietuviai pasiryžę gyvenimą pradėti nuo nulio.

Neliko nieko – tik nusivylimas

A.Veismanės žiniomis, Australijoje būstą įmanoma įsigyti už 5–8 metų vidutinį atlyginimą. „Ten vertinamas žmogaus darbas. Studijuojant ir dirbant iki 20 val. per savaitę, trijų savaičių atlyginimo pakanka būtinosioms išlaidoms: būstui, maistui ir t.t. Vadinasi, vienos savaitės atlyginimas lieka kelionėms ir pramogoms. Lietuvoje dirbdamas daugiau nei 40 val. per savaitę negali leisti sau bent šiek tiek sutaupyti. Domėjomės ir verslo steigimo galimybe: ten pasitvirtinęs kvalifikaciją, tarsi savaime įgyji licenciją vykdyti veiklą. Australijoje galioja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų bankroto įstatymas. Ten įstatymų laikomasi iš esmės: nėra lygių, lygesnių ir privilegijuotų“, – įsitikinusi emigruoti pasiryžusi klaipėdietė.

Prieš 21 metus per kruvinuosius sausio įvykius ji budėjo ir prie Televizijos bokšto, ir prie Parlamento. Tačiau anuomet išgyventų emocijų, patriotinio pakilimo ir sentimentų nebeužteko kurstyti norą ir toliau gyventi Lietuvoje.

„Esu labai nusivylusi tėvyne. Gaila dabartinių pensininkų – nenoriu kada nors būti jų vietoje. Turime 25–30 metų darbingo amžiaus ir tikimės, kad kur nors kitur galėsime senti oriai“, – viltimis dalijosi A.Veismanė.

Patraukliausias – Sidnėjus

Įdarbinimo agentūros direktoriaus pavaduotoja S.Iljina irgi užtikrino, kad Australijoje net mažiau stengiantis galima gyventi geriau. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad parazituojančių atvykėlių australai nemyli ir socialinių pašalpų lengva ranka nežarsto.

Reikalingų profesijų specialistų sąrašas Australijoje koreguojamas kasmet ir skelbiamas liepos 1 dieną. „Jame visos specialybės kruopščiai detalizuotos. Tarkime, reikia muzikų, konkrečiai – smuikininkų, o saksofonininkų – ne. Tačiau manoma, kad visada trūks gerų IT specialistų, inžinierių, medikų, dirbančių su nafta žmonių. Lietuviai dažnai renkasi buhalterijos studijas, paklausi vaikų priežiūros specialybė, turizmas, rinkodara, vadyba, sportas“, – pasakojo S.Iljina.

Australiją emigracijai pasirinkę lietuviai dažniausiai kurdinasi Sidnėjuje. Ten daug tarpusavyje konkuruojančių švietimo įstaigų, todėl studijų kainos žymiai mažesnės. Be to, Sidnėjuje smarkiai išplėtotas turizmo sektorius, todėl visada reikia darbo jėgos aptarnavimo srityje.

Vykdami į Australiją lietuviai dažniausiai renkasi ne turisto, bet studento vizą. „Tiesa, turėjau keletą klientų, kurie vyko su turistine viza, leidžiančia nepertraukiamai šalyje praleisti tris mėnesius. Tai dažniausiai – verslininkai. Jie apsiuostė, sudarė sutarčių su partneriais, grįžo į Lietuvą, žmonų vardu pirko studento vizas ir išvyko gyventi“, – vieną iš galimų modelių apibūdino S.Iljina.

Pradžia – brangi

Pirma išvyka į Australiją, priklausomai nuo pasirenkamų studijų trukmės ir kainos, atsieina apie 15–20 tūkst. litų. Iš to studento vizai reikia atseikėti 540 Australijos dolerių (1500 litų). Vienos vizos pagrindu gali išvažiuoti visi šeimos nariai.

Išvykimą į Australiją deklaravę asmenys: 2009 m. – 39, 2010 m. – 104, 2011 m. – 122.

Komentaras. Povilas Gylys, ekonomistas: Ilgai tai netruks

BFL nuotr./Povilas Gylys

Europa, ypač jaunimas, atsigręžia į Australiją, nes jos sunkmetis taip nepalietė. Į Australiją dabar ypač drąsiai ir aktyviai emigruoja airiai, nes jie neturi problemų dėl anglų kalbos. Darbo Australijoje galima nesunkiai rasti, tačiau, manau, tai irgi laiko klausimas. Juk staigiai šimtai tūkstančių darbo vietų nesusikuria – gali prasidėti atmetimo reakcija. Šiuo atveju turiu minty elementarią darbo jėgą, vidutinių gabumų darbininkiją. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų visada reikės. Jei mūsų „protai“ vyksta į Angliją, tikėtina, kad jie kada nors grįš. Jei į Australiją – vargu, nes šalis labai toli, sunku palaikyti ryšį, brangu atvykti į svečius.