Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į jūrą paleis šešis ruoniukus

Ruoniukai buvo rasti įvairiose pajūrio vietose.
Jūrų muziejaus nuotr. / Ruoniukai buvo rasti įvairiose pajūrio vietose.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienio vakarą, kai atlėgs saulės karštis, šeši ruoniukai paliks Lietuvos jūrų muziejų ir sugrįš į savo gimtuosius namus – Baltijos jūrą. Tačiau muziejininkams nerimą kelia tai, kad šiemet pajūryje randama kaip niekada daug negyvų ruonių – jau rasta vienuolika, kai paprastai per metus jų būdavo trys-keturi.

Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pasitaręs su kolegomis iš Lenkijos, teigia, kad ruoniai Baltijoje šiemet žūsta greičiau ne nuo ligų, o nuo žmogaus veiklos.
„Jie paprasčiausiai įsipainioja ir miršta tinkluose, - sako Arūnas Grušas. – Mokslininkai taip pat pastebi, kad sumažėjo pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija Šiaurėje ir pagausėjo pietinėje Baltijoje. Kas įtakoja ryškius populiacijos pokyčius šiandien dar pasakyti sunku“.

Priglaudė septynis ruoniukus

Ir šiemet pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir rūpinosi kaip niekad daug nusilpusių bei ligotų ruoniukų. Čia, be dviejų gimusių muziejuje, laikiną prieglobstį ir rūpestingą priežiūrą gavo net septyni Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Kadangi muziejus neturi atskirų laukinių gyvūnų karantinavimo patalpų, šie mažyliai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, specialiai jiems įrengus vonias. Deja, su dviem iš jų– Smiltinuku ir Palangiuku teko atsisveikinti, nes jie neišgyveno.

Keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Pasak gyvūnus nuolat prižiūrinčio Arūno Grušo, vienas iš ruoniukų gavo Paspirtuko vardą, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūrą. Tos pačios dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodė, kad mažyliui tik 2–3 savaitės.

Rado įvairiose vietose

Jūrų muziejaus nuotr./Garsioji  Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota.
Jūrų muziejaus nuotr./ Juodkrantė, kuri vos per  buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Preila. Garsioji  Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, buvo rasta kiek anksčiau.

Visi šių ruoniukų vardai, išskyrus Paspirtuką, yra kaip nuoroda į vietą, kurioje jie buvo rasti. Arūnas Grušas sako, kad bene agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje, yra Preila. Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę, tą pirštuką teko amputuoti. Preila išgyveno, bet patyrė skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia.

Stinga lėšų

Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą.
Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys, – sakė Olga Žalienė. - Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“.

Iš viso muziejuje buvo rūpinamasi trylika ruoniukų, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Jūrų muziejus, siekdamas atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, nuo 1995 metų išleido 27 ruonius.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.

 

Komentarai
Temos Ruonis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min