Rugsėjo mėnesio pradžioje su savivaldybe derybas dėl arenos valdymo pradėjusio VšĮ „Kauno Žalgirio rėmėjas“ ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubas“ konsorciumo atstovai pareiškė, jog jie iš savivaldybės kasmet nori gauti po 3 mln. Lt. Visų derybų su vieninteliu konkurso dalyviu metu miesto valdžios atstovų pozicija buvo aiški: “3 mln. Lt yra ženkliai per daug. Mes tiek tikrai nemokėsime“.
Vis tik valdžios kalbos apie 1 mln. Lt dydžio koncesijos mokestį ir liko kalbomis. Su „Ūkio banko investicine grupe“ (ŪBIG) siejamas konsorciumas, areną valdysiantis artimiausius 25 metus, iš savivaldybės kasmet gaus po 2,5 mln. Lt. Be to, pridėjus dar ir pridėtinės vertės mokestį, ši suma išaugs iki 3 mln. Lt.
Neturėjo kito pasirinkimo
Kauno savivaldybės derybinės grupės pasiryžimą derėtis ilgainiui pradėjo mažinti spaudžiantis laikas, mat iki suplanuoto arenos atidarymo lieka tik 10 mėnesių. Be to, norą dalyvauti savivaldybės skelbtame arenos valdytojo konkurse pareiškė tik vienas dalyvis, tad nesusitarus su minėtu konsorciumu, miesto valdžia būtų atsidūrusi itin keblioje situacijoje.
“Kada turi tik vieną dalyvį, neturi galimybės nesusiderant jam pasakyti, kad einu pas kitus. Kitai pusei situacija buvo kur kas dėkingesnė nei mums. Mes neturėjome didelės laisvės“, – pripažino savivaldybės derybinei grupei vadovavęs administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Anot valdininko, koncesijos mokestį buvo galima sumažinti konsorciumui perleidžiant teises disponuoti arenos pavadinimu, tačiau šį sprendimą gali priimti tik miesto taryba.
“Mes nelabai turėjome ką jiems pasiūlyti į geresnę pusę“, – konstatavo V.Gudėnas.
Teigia, jog pelno neturės
ŪBIG atstovai tvirtina, jog net ir per 25 metus iš Kauno miesto savivaldybės gavę daugiau nei 62 mln. Lt, jie iš arenos valdymo pelno negaus. „Tokia suma yra minimali, kad būtų įmanoma vykdyti visus įsipareigojimus, kuriuos konsorciumas priims šita sutartimi, atsisakant visų galimų pelnų.
Mes tokius sprendimus galėjome padaryti tik dėl to, kad pats „Žalgiris“ dalyvavo šiose derybose ir kad „Žalgiriui“ reikalinga ši arena, – tikino ŪBIG Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorius Remigijus Jurgelaitis. – Pagal dabartines sąlygas, mes matome, kad to pelno nebus. Tikslas yra areną valdyti bent jau nenuostolingai ir ją padaryti gyvybingą, paversti regiono traukos centru. Net jeigu kažkada to pelno ir bus, jis bus skirtas „Žalgirio“ išlaikymui“.
Investuos per 50 mln. Lt
Konsorciumas sutartimi, kurią gruodžio pabaigoje tvirtins Kauno miesto taryba, įsipareigoja per 25 metus į arenos vidaus įrengimo darbus investuoti 46 mln. Lt, iš kurių,anot savivaldybės atstovų, 12 mln. Lt bus panaudoti dar iki sporto ir pramogų rūmų atidarymo. Be to, vietinei bei tarptautinei arenos reklamai konsorciumas skirs dar 5 mln. Lt.
Sutartyje yra numatyta, jog arenoje per metus turi vykti ne mažiau nei 75 renginiai, sutrauksiantys bent po kelis tūkstančius žiūrovų. Po 25 metų visos arenos valdymo teisės vėl atiteks savivaldybei. Kam ir už kiek parduoti arenos pavadinimą, spręs miesto taryba. Konsorciumo atstovai tikino sieksiantys teisių disponuoti statinio vardu.
