Atmetus kaltinimus ankstesnei sostinės valdžiai, bene dažniausias dabartinių Vilniaus vadovų vartojamas žodis yra „skolos“. Esą jos yra viena priežasčių, kodėl ketinama parduoti dalį miesto turto, įskaitant ir patį savivaldybės dangoraižį.
Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento duomenimis, 2009-ųjų sausio 1-ąją sostinės skolos sudarė 767,7 mln. Lt. Remiantis naujausiais savivaldybės atstovų pateiktais spalio 1-osios skaičiais, Vilnius įvairiems kreditoriams buvo skolingas jau 884,9 mln. Lt.
Vienintelė guodžianti žinia – apie pusę, 415,1 mln. Lt, skolų sumos spalio mėnesį sudarė paskolos infrastruktūrai, taigi – investicijoms. „Šias skolas reikėtų pateikti atskirai nuo visų skolų, nes tai skolos, kurios nepravalgomos, jos padeda pritraukti naujų investicijų į miestą“, – pabrėžė savivaldybės Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Gintaras Kaminskas.
Nėra ko panikuoti, šioks toks pinigų judėjimas vyksta, ritmas atsirado, mes jau truputį galime atsigauti.Savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus atkreipė dėmesį, kad apie 400 mln. Lt skolų kupros sudaro iš bankų paimtos paskolos. „Tai paprasčiausios sutartys dėl paskolų ir mes jas vykdome, bėdų yra dėl kreditorinių įsiskolinimų“, – sakė pašnekovas. Pastarųjų suma siekia apie 200 mln. Lt.
Nors miestų biudžetai bus tvirtinami tik kitąmet, jau dabar aišku, kad jie bus mažesni nei šiemet ne tik dėl mažėsiančių valstybės asignavimų.
Praėjusią savaitę Seime patvirtintame kitų metų nacionaliniame biudžete nuo 77 proc. iki 73 proc. apkirpta ta gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri atitenka savivaldybėms. Pajamos iš šio mokesčio sudaro maždaug du penktadalius viso Vilniaus miesto biudžeto.
Pinigų grąžinimo planas
E.Kačkus nurodė du pagrindinius būdus, kuriais tikimasi spręsti skolų problemą. „Tariamės su kreditoriais ir bandome kai kurias skolas nustumti kaip galima toliau, net ir į 2011 metus. Kol kas skolų mokėjimo atidėjimo sutarčių pavyko sudaryti už maždaug 30 mln. Lt. Kitas dalykas – tikimės išjudinti procesą pardavę šiek tiek turto. Planuojame surinkti apie 30 mln. Lt, bet gali būti ir daugiau, ir mažiau. Yra visokių „jeigu“, – dėstė finansus tvarkančio savivaldybės departamento direktorius.
G.Kaminskas pridėjo, kad kitąmet bankams, kurie suteikė paskolas investicijų projektams, planuojama grąžinti apie 47,6 mln. Lt, taip pat ketinama atiduoti 17,1 mln. Lt paskolą Finansų ministerijai. Be to, savivaldybei teks sumokėti apie 15 mln. Lt palūkanų.
Paklaustas, ar lengvai vyksta derybos su kreditoriais dėl skolų grąžinimo, E.Kačkus atsakė: „Nesigilindamas į detales pasakysiu taip – yra visko. Bet dažniausiai susitariame gražiuoju.“
Apie 160 mln. Lt visų savivaldybės skolų sudaro įsiskolinimai savivaldybės įmonėms. Departamento direktorius pasakojo, kad ir su jomis tenka vargti. „Nėra taip jau paprasta, jos lygiai tokios pačios verslo įmonės, kurių žlugdyti negalime. Jos gal truputį kantresnės, bet kantrybei ribos irgi yra“, – kalbėjo jis.
Trikdo miesto gyvenimą
Spalio 1-osios duomenimis, daugiausia savivaldybė buvo skolinga savo įmonei ,,Susisiekimo paslaugos“ – apie 121,5 mln. Lt. Skola bendrovei „Kauno tiltai“ siekė 45,4 mln. Lt, „Panevėžio keliams“ – 33,1 mln. Lt. UAB „Grinda“, kurios 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei, spalį laukė atsiskaitymo už 22,8 mln. Lt. Bendrovei „City Service“ buvo nesumokėta 17,7 mln. Lt, ,,Stebulei“ – 15,4 mln. Lt. Daugiau nei 10 mln. Lt buvo negavusios ,,Vilniaus energija“ ir ,,Vilniaus kapitalinė statyba“. Skolų augimas ar mažėjimas – dinamiškas procesas, todėl naujesni duomenys gali smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, įsiskolinimas „Panevėžio keliams“ lapkritį buvo pasiekęs 57 mln. Lt, o „Grindai“ sumažėjo iki 16 mln. Lt.
Šiemet jau buvo kilusi grėsmė, kad dėl kai kurių įsiskolinimų sutriks įprastas miesto gyvenimo ritmas. Jau ne kartą prie savivaldybės protestavo keletą mėnesių algų negaunantys įvairiose bendrovėse dirbantys Vilniaus kiemsargiai.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./ Anot E.Kačkaus, skolų problema sprendžiama derybomis dėl atsiskaitymo atidėjimų ir bandymais parduoti dalį miesto turto. |
Lapkričio pabaigoje pagrindinė vakarinio Vilniaus aplinkkelio statybų vykdytoja bendrovė „Panevėžio keliai“ pagrasino gruodžio 18 dieną sustabdyti visus darbus, jeigu savivaldybė neperves bent dalies trūkstamų lėšų. Esą užtektų 0,8 mln. Lt indėlio iš savivaldybės, kad aplinkkelio projektui būtų gauta apie 10 mln. Lt Europos Sąjungos paramos pinigų.
Gruodžio pradžioje asociacija „Lietuvos keliai“, remiama Lietuvos komunalininkų ir Atliekų tvarkytojų asociacijos, išplatino memorandumą, kuriuo Vilniaus valdžia raginama ieškoti galimybių atsiskaityti už jau atliktus kelių bei tiltų statybos darbus. Dokumente teigiama, kad gruodžio 1-ąją įsisenėję sostinės savivaldybės įsiskolinimai asociacijų atstovaujamoms įmonėms siekė 175 mln. Lt., o savivaldybė dar nėra atsiskaičiusi už darbus, atliktus prieš 2 metus.
„Neveikimas šioje situacijoje sukels visą grandinę negatyvių procesų – darbų sustabdymą, teisminius procesus, įmonių bankrotus, o tai dar labiau apsunkins lėšų surinkimą į biudžetą“, – tuomet teigė „Lietuvos kelių“ tarybos pirmininkas Stanislavas Kablys.
Atsargios verslininkų viltys
„Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė taip pat pasakojo, kad dėl sustojusio Vakarinio aplinkkelio projekto bendrovei kiltų daug problemų. „Prognozuojama, kad šiemet mūsų pajamos sieks apie 250 mln. Lt. Pinigai už vakarinį aplinkkelį sudarytų apie penktadalį metų apyvartos. Jei bendrovė turėtų vienintelį šį projektą, už kurį užsakovas nemoka, vieną objektą dar galėtume kredituoti. Bet lygiai taip pat vėluoja arba atidėti daugelis projektų“, – kalbėjo ji.
Tačiau apie sostinės valdžią pašnekovė kalbėjo gana geranoriškai. Esą sostinės savivaldybė stengiasi tvarkyti savo skolas, o dėl stringančių procesų ne visada kalta vien ji. Anot R.Čepienės, savivaldybė kiek anksčiau pervedė minėtus 0,8 mln. Lt, o praėjusią savaitę įmonė gavo ES lėšų dalį, todėl skola už aplinkkelį sumažėjo nuo 57 iki 47 mln. Lt.
R.Čepienė patvirtino, kad gruodžio 18-ąją aplinkkelio statybų darbai sustos, tam jau ruošiamasi. Tačiau į ateitį žvelgiama su viltimi. „Mūsų inžinieriai ieško techninių sprendimų, kaip tuos darbus būtų galima atnaujinti sausį, bent kažkurioje dalyje. Ir su savivaldybe, ir savarankiškai ieškome būdų, kaip išspręsti finansavimo klausimą“, – sakė R.Čepienė.
Pasak „Grindos“ direktoriaus Algimanto Vilūno, situacija dėl savivaldybės skolų grąžinimo pastaruoju metu gerėja. „Nėra ko panikuoti, kažkoks pinigų judėjimas vyksta, ritmas atsirado, mes jau truputį galime atsigauti. Pasirašėme su savivaldybe skolų likvidavimo grafiką. Situacija nėra labai lengva, bet įmonė gyvuoja“, – kalbėjo A.Vilūnas.
