Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams vietoj prieglobsčio – kalėjimo kamera ir smūgiai

Sirijos pabėgėliai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Sirijos pabėgėliai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pabėgėliai, pabandę laimingą gyvenimą susikurti Lietuvoje, nuo pat pirmų žingsnių susidūrė su neįsivaizduojamomis kliūtimis – vietoj prieglobsčio jie buvo siunčiami į kalėjimą, mušami pasienio pareigūnų ir atskirti nuo savo šeimų, skelbiama Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (JTVPK) pateikiamoje ataskaitoje. Vis dėlto pabėgėliams padedantys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pastebi, kad probleminiai atvejai su pabėgėliais nėra tokie dažni.

Už neteisėtą Lietuvos sienos kirtimą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, jei siena nelegaliai kertama su tikslu prašyti prieglobsčio, nuo baudžiamosios atsakomybės žmogus turi būti atleidžiamas ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre (URC). Nepaisant to, apklaustų 68 pabėgėlių liudijimai atskleidžia, kad ši procedūra toli gražu ne visada veikia sklandžiai.

„Mes prašėme prieglobsčio nuo pat pirmos atvykimo akimirkos, tačiau teismas mus penkiolikai dienų uždarė į kalėjimą. Aš turėjau gyventi su nusikaltėliais. Neturėjau jokio kontakto su savo vaikais ir apie juos nieko nežinojau“, – tyrime pateikiami vieno iš pabėgėlių prisiminimai.

VSAT nuotr./Užsieniečių registravimo centras
VSAT nuotr./Užsieniečių registravimo centras

Dar daugiau – ataskaitoje pateikiami šokiruojantys pabėgėlių liudijimai apie nežmonišką pasienio pareigūnų elgesį atliekant patikrinimus: „Pabradėje taikomi visai kitokie įstatymai, jie nebando kalbėtis, jie tik muša. Kodėl taip yra? Jie aiškino, kad taip yra dėl to, jog rado neleistinų daiktų.“

Tu stovi veidu nusisukęs į sieną, išskėstomis kojomis ir jie tave muša, jei bandai ką nors pasakyti. Jie rėkė: nežiūrėkit į mus.

„Tu stovi veidu nusisukęs į sieną, išskėstomis kojomis ir jie tave muša, jei bandai ką nors pasakyti. Jie rėkė: nežiūrėkit į mus. Aš bandžiau pamatyti, kas jie tokie yra.

Vienas vyrukas turėjo telefoną ir pabandė nufilmuoti visą situaciją. Už tai jis buvo žiauriai sumuštas, jis galėjo mirti. 3 – 4 asmenys mušė vieną žmogų. Taip buvo daroma todėl, kad tie, kurie grįš, kitiems pasakytų nevažiuoti į Lietuvą“, – tyrime cituojamas į Lietuvą bandęs patekti pabėgėlis.

Kaip pastebima Jungtinių Tautų ataskaitoje, tokie prieglobsčio prašytojų išgyvenimai turi didelę neigiamą įtaką psichologinei ir fizinei jų būklei bei pagilina tas traumas, kurios privertė juos bėgti iš savo gimtinės. Be to, ne vienam pabėgėliui tokios patirtys atima bet kokį norą toliau pasilikti Lietuvoje.

„Sąlygos buvo klaikios. Tikėjausi, kad iš sulaikymo būsime paleisti jau kitą dieną, bet ten praleidome tris mėnesius. Daugiau nebenorėjau pasilikti šioje šalyje. Buvau tikras, kad išvyksiu, kai tik būsiu paleistas iš sulaikymo“, – sako vienas iš pabėgėlių.

JTVPK atstovės Šiaurės Europai pavaduotojos Karolinos Lindholm Billing teigimu, Lietuvoje pabėgėlių sulaikymas yra sisteminė problema, kuri turi didelių neigiamų pasekmių.

Sąlygos buvo klaikios. Tikėjausi, kad iš sulaikymo būsime paleisti jau kitą dieną, bet ten praleidome tris mėnesius. Daugiau nebenorėjau pasilikti šioje šalyje.

„Tai sumažina pabėgėlių motyvaciją toliau kurti gyvenimą čia, nes juk nenori pasilikti šalyje, kuri su tavim blogai elgėsi po to, kai pavyzdžiui, tau jau teko bėgti iš karo Sirijoje. Tai daro įtaką visam tolimesniam integracijos procesui“, – sakė K.Lindholm Billing.

Šią problemą taip pat pabrėžia ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas, anot jo, priešingai nei įpareigoja įstatymas, URC dažnai atsisako iš centre sulaikytų asmenų priimti prieglobsčio prašymus ir pradėti įstatyme numatytas procedūras.

2013 metais pateiktame ŽTSI pranešime rašoma apie tai, kaip pareigūnų patikrinimo metu URC užsieniečių atžvilgiu buvo naudota fizinė jėga, kuri stipriai viršijo proporcingumo reikalavimus: jie buvo mušami, spardomi, klupdomi, naudojamas elektros šokas.

VSAT nuotr./Užsieniečių registravimo centras
VSAT nuotr./Užsieniečių registravimo centras

„Taip pat, užsieniečių teigimu, pasitelkiamas ir psichologinis teroras: jie žeminami, iš jų tyčiojamasi, jie užgauliojami, reikalaujama bendradarbiauti, nuteikinėjami vieni sulaikytieji prieš kitus, prieglobsčio prašytojų reikalaujama atsisakyti savo prieglobsčio prašymų, grasinama, kad niekada nebus paleisti į laisvę, kad jeigu kas nors skųsis, bus sužaloti, bauginami, kad niekas jiems negali padėti. Po tokių neteisėtų veiksmų, užsieniečių teigimu, jiems neleidžiama kreiptis į medikus“, – rašoma ŽTSI pranešime.

Netinkamas elgesys su pabėgėliais pastebimas šiemet Seimo kontrolieriaus pateiktoje Žmogaus teisių padėties Užsieniečių registracijos centre patikrinimo ataskaitoje. Joje minima, kad pareigūnai specialiąsias priemones turėtų naudoti proporcingai daromam pažeidimui ir tik tiek, kiek būtina. Įstaigos vadovai šioje ataskaitoje raginami pakeisti vidaus teisinį reglamentavimą, išsamiai apibrėžiant specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas ir pagrindus

„Panaudojus tokias priemones turi būti nurodoma dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis buvo naudojamos priemonės, ar prieš naudojant tokias priemones pareigūnų nurodymai buvo duoti asmenims suprantama kalba. Būtina užtikrinti, kad asmenys prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės, būtų apžiūrėti sveikatos priežiūros darbuotojo“, – rašoma patikrinimo ataskaitoje.

Piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra

Užsieniečių registracijos centro vadovas Remigijus Volikas kalbėdamas su 15min.lt teigė, kad apie atvejus, kai asmuo atvyksta į Lietuvą, iškart pasiprašo prieglobsčio ir būna sulaikomas, jam nėra tekę girdėti.

VSAT nuotr./Užsieniečių registracijos centras
VSAT nuotr./Užsieniečių registracijos centras

„Prieglobsčio prašytojai atvyksta į pasienio kontrolės punktus ir ten pasiprašo prieglobsčio. Tada jie siunčiami į Užsieniečių registracijos centrą. Deja, tokia taisyklė Lietuvoje galioja labai retai.

Jeigu asmuo prieglobsčio kreipiasi ne esant galimybei, o jau po kiek laiko, tai nėra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, – sakė R.Volikas.

Tuo atveju, kai asmuo nelegaliai būdamas Lietuvoje yra sulaikomas ir po kažkiek laiko jis sumąsto, kad viena iš galimybių atgauti laisvę yra pateikti prieglobsčio prašymą, asmuo jau yra sulaikytas pagal kitą direktyvą, tai yra pagal nelegaliai esančių trečių šalių asmenų neteisėto buvimo Europos Sąjungoje. Jeigu asmuo prieglobsčio kreipiasi ne esant galimybei, o jau po kiek laiko, tai nėra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sakė R.Volikas.

Anot R.Voliko, su pabėgėliais Lietuvoje elgiamasi atlaidžiai. Jis prisiminė atvejus, kai į Lietuvą atvykę ir prieglobsčio pasiprašę pabėgėliai bet kokiu atveju norėdami pasilikti šalyje sunaikino savo dokumentus ir už tai nebuvo sulaikyti, vietoj to jie buvo išsiųsti sprendimo dėl prieglobsčio laukti į Užsieniečių registracijos centrą.

„Paskleista opinija, kad prieglobsčio prašytojas negali būti sulaikomas, tikrai neatitinka tikrovės, nes vien paėmus šiuos metus, buvo tikrai ne vienas atvejis, kada šia procedūra bandė piktnaudžiauti asmenys ieškomi kitose valstybėse.

Vieno asmens, kurį grąžinome į kilmės valstybę, nusikaltimo bausmės žemutinė kartelė yra 15 metų. Jie naudojasi prieglobsčio prašymu kaip neišsiuntimo susikūrimui. Visame pasaulyje tas yra ir visi bando neteisėtus savo veiksmus įteisinti ir gauti teisėtą statusą kitoje šalyje. O kad prieglobsčio prašytojas, kuris atvyko ir pasiprašė prieglobsčio ir būtų sulaikytas, tokio dalyko nepamenu“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Užsieniečių registracijos centre apgyvendinti nelegalūs migrantai bando pabėgti į Vakarus.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Užsieniečių registracijos centre.

Labiau išimtys negu taisyklė

Raudonojo Kryžiaus pagalbos pabėgėliams projektų vadovė Aistė Gerikaitė-Šukienė tikino, kad nors atvejų, kai prieglobsčio procedūra nevykdoma taip, kaip turėtų, pasitaiko, tačiau jie nėra dažni.

„Apie atvejus, kai sulaikomi žmonės iš tokių šalių kaip Afganistanas ar Sirija, kur vyksta neramumai, mes stengiamės kalbėti garsiau ir juos viešinti. Bendraujame su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir su šitais žmonėmis dirbančiomis institucijomis, kad jos geriau suprastų problematiką, kodėl yra tokia svarbi pabėgėlių teisė ir kodėl taip svarbu šiems žmonėms taikyti skirtingą teisinį režimą.

Bet kad tokių atvejų būtų labai daug, aš nepasakyčiau.  Mes stebime pasienį, pakankamai dažnai važiuojame stebėti, kaip prasideda prieglobsčio suteikimo procedūros, ir iš esmės žmonėms, kurie bėga nuo karo ir paprašo prieglobsčio, ta procedūra yra pradedama“, – sakė A.Gerikaitė-Šukienė.

A.Gerikaitė-Šukienė prisiminė kelis probleminius atvejus, tačiau pridūrė, kad tai tik išimtys, kurios pasitaiko nedažnai: „Pernai afganistaniečių šeima vietoj to, kad jai būtų pradėta prieglobsčio procedūra, buvo sulaikyta. 2012 metais turėjome sirų šeimą, kur buvo trys vaikai ir tėvai. Tėvai buvo sulaikyti, vaikai patalpinti į vaikų namus. Šiemet probleminių atvejų dar nesame užfiksavę.“

Komentarai
Temos Pabėgėliai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min