Nacionalinį susitarimą prieš metus pasirašė Vyriausybė su įvairiomis verslo asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, taip pat pensininkų atstovais. Jis galioja iki šių metų pabaigos, todėl trečiadienį Vyriausybėje susitarimo signatarai susirinko aptarti bendradarbiavimo rezultatų ir ateities planų.
Džiaugėsi stabilizuota finansų sistema
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė minėjo, kad vienas pagrindinių tikslų Nacionalinio susitarimo tikslų buvo fiskalinis šalies finansų konsolidavimas. „Manau, šitas tikslas buvo pasiektas. Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, kad susitvarkė savo finansus. Galbūt galėjo būti geriau, bet manykime, kad ta dalis įvykdyta“, – kalbėjo investuotojų atstovė.
Anot jos, prasčiau sekėsi įgyvendinti susitarimo dalį, apimančią verslo sąlygų gerinimą ir reformas, tačiau dirbama esą ir šioje srityje.
Daugiausia kritikos R.Skyrienė pažėrė pastangoms tobulinti darbo santykius. Jos nuomone, „šioje srityje tikrai nieko neįvyko, tik kosmetinių pataisymų“.Daugiausia kritikos R.Skyrienė pažėrė pastangoms tobulinti darbo santykius. Jos nuomone, „šioje srityje tikrai nieko neįvyko, tik kosmetinių pataisymų. Investuotojų atstovė taip sakė buvusi nustebinta, kai susitarimo vykdymo ataskaitoje išvydo, kad valstybės tarnautojų ir kitų iš biudžeto mokamų darbuotojų skaičius per metus sumažėjo tik 1,54 proc., nors buvo tartasi, kad šis valstybės tarnautojų skaičius mažės dešimtadaliu. Ataskaitoje pateikiami duomenys, kad per 9 šių metų mėnesius patvirtintų pareigybių skaičius sumažėjo 1 238,96 pareigybėmis, arba 1,54 proc.
Užimtų pareigybių skaičius esą sumažėjo 1 724,42 pareigybėmis, arba 2,28 proc. Antradienį Vyriausybės išplatino pranešimą, skelbiantį, kad per dvejus metus valstybės tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius sumažėjo 11,4 proc.
Anot R.Skyrienės, valstybei taip pat vertėtų peržiūrėti biudžeto sudarymo eigą ir metodiką. „Iš tiesų kalbama, kad reikia pradėti jį ruošti jau sausį ir kad ministerijų bei kitų asignavimų vartotojų tikslai ir uždaviniai būtų pagrįsti skaičiais, ko jie siekia ir kodėl jiems tokio ar tokio dydžio reikia“, – kalbėjo ji ir pridūrė matanti pastangas taisyti situaciją Finansų ministerijoje (FM).
R.Skyrienė kalbėjo, kad Investuotojų forumas linkęs pasirašyti ir kitą Nacionalinį susitarimą, tačiau siūlė, kad į jį būtų įtrauktos ir politinės partijos, mat neretai susitarimo punktams pristigdavo paramos Seime. Taip pat ji ragino būsimame susitarime „nesismulkinti iki detalių“, o suformuluoti esminius tikslus.
Siūlo susitarti ilgesniam laikotarpiui
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPF) viceprezidentas Gediminas Rainys kalbėjo, kad didelis pasiekimas yra jau pats dialogas, ypač su Ministro pirmininko tarnyba, kai kuriomis ministerijomis.
G.Rainys taip pat džiaugėsi, kad pavyko neblogai susitvarkyti su valstybės finansų problemomis. „Visuomenė vis labiau supranta, kad mūsų prasiskolinimas ir skolos didėjimas yra tokia pat blogybė kaip mokesčių didinimas. Tenka pažymėti progresą šitoje srityje, nes fiskalinis deficitas mažėja, o mokesčių našta verslui iš esmės liko stabili, kai kur net gerėjo“, – sakė pramonininkų atstovas. Jis džiaugėsi FM sprendimu pakelti PVM avansinio mokėjimo kartelę, nes tai „leido sukaupti apyvartinių lėšų įmonėms ir tam tikra dalimi tai buvo pagrindas ypač eksportuojančiai pramonei atsigauti“.
LPF atstovas pabrėžė, kad dar yra daug problemų skirstant investicinio fondo lėšas, ypač su pinigais, skirtais būsto renovacijai. Tačiau jis džiaugėsi iš statybininkų sužinojęs, kad šioje srityje „pasiektas tam tikras progresas“ – apie pusšimtį bendrijų priėmė sprendimą pradėti renovaciją.
Anot G.Rainio, „silpnokai“ plėtojama privataus ir viešojo sektorių partnerystė, jis priminė, kad yra dar daug nenuveiktų darbų Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijoms.
LPK atstovas kalbėjo, kad pramonininkai gali prisidėti prie Nacionalinio susitarimo ir ateityje, tačiau siūlė, jog jame būtų numatyti tikslai ne vieniems metams, o ilgesniam laikotarpiui. Taip pat G.Rainys ragino telkti kuo platesnes visuomenės grupes priimant skaudžius sprendimus, pavyzdžiui, struktūrines reformas švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų srityse ar kovojant su kontrabanda ir šešėline ekonomika.
Norėtų daugiau dialogo
Profesinės sąjungos Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkas Vydas Puskepalis svarstė: „Ar būtų geriau, jei Nacionalinis susitarimas nebūtų pasirašytas? Turbūt bloga taika geriau nei karas.“
Pasak jo, vienintelis susitarimo punktas, kurį Vyriausybė beveik pavyzdingai įgyvendino, buvo reikalavimas, kad Vyriausybė vienašališkai nekeistų darbo santykių reguliuojančių įstatymų: „Tai buvo įvykdyta 90 proc.“ V.Puskepalio teigimu, profsąjungos pasirašys panašius susitarimus ateityje, jei „jeigu turinys atitiks lūkesčius“.
Ar būtų geriau, jei Nacionalinis susitarimas nebūtų pasirašytas? Turbūt bloga taika geriau nei karas, – svarstė LDF vadovas Vydas Puskepalis.Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas kalbėjo, kad profsąjungininkai pritaria pačios „idėjos tąsai, jog nereikėtų sustoti, nes plačiąja prasme yra daugiau pliusų nei minusų, neturėtume išsiskirstyti, sulysti į atskirus apkasus ir šaudytis pavieniui.“
Nacionalinio susitarimo dalyviai taip pat akcentavo, kad reikėtų dar labiau plėsti dialogą, jog pavienių sričių ministrai dažniau susitiktų diskutuoti su įvairių asociacijų atstovais. Taip pat Vyriausybė raginta kartą per 2 mėnesius surengti atskirą ministrų posėdį, kuriame būtų svarstomi Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų siūlymai.
Nacionalinis susitarimas padėjo skolinantis
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat kalbėjo, kad reikia tartis dėl tikslų ilgesniam nei metų laikotarpiui, „nes problemų turime ne vieniems ir ne dvejiems metams“. Anot jos, kuo greičiau reikia išspręsti pagrindinę biudžeto problemą: „Mūsų pajamos chroniškai neatitinka išlaidų vienu ar kitu būdu ir tai turi būti pagrindas naujam susitarimui.“
Ministrė siūlė dvi susitarimo 2011 metais temas. „Pirma, tai šešėlinė ekonomika, t. y. ta problema, kuri galiausiai kainuoja tiems, kurie sąžiningai moka mokesčius. Visos, net keisčiausios ir radikaliausios, idėjos turi būti išgirstos“, – dėstė I.Šimonytė. Kita tema – struktūrinės reformos švietimo, sveikatos, socialinėje srityje, kurių problemų kilo ne dėl sunkmečio – krizė jas tik apnuogino.
I.Šimonytė taip pat pabrėžė, kad Nacionalinis susitarimas Lietuvai labai padėjo skolinantis tarptautinėse rinkose. Tai buvo vienas iš argumentų, kodėl pavyko išsiderėti mažesnes skolinimosi palūkanas, taigi valstybei pavyko nemažai sutaupyti.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius kvietė Nacionalinio susitarimo dalyvius ne tik spausti Vyriausybę dėl to, ko ji nedaro, bet ir „padėti ten, kur daro“.
Premjeras Andrius Kubilius ragino kartais sugebėti nepaskęsti smulkiose detalėse ir matyti visumą. Kalbėdamas apie kitų metų tikslus jis taip pat minėjo kovą su kontrabanda ir šešėline ekonomika, struktūrines reformas, pavyzdžiui, pensijų sistemos pertvarką. Taip pat premjeras akcentavo verslo kontrolės mažinimą, darbo vietų kūrimą, energetikos sistemos pertvarką.
