Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

I.Šimonytė sulaukė pasiūlymo valstybės biudžetą reklamuoti televizijoje (atnaujinta 13:55 val.)

Ingrida Šimonytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Susižavėjusi šeštadienį per Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos suvažiavimą finansų ministrės Ingridos Šimonytės išsamiai pristatytu kitų metų valstybės biudžetu, konservatorė Rūta Rutkelytė iškėlė idėją, kad ministrė biudžetą taip pat išsamiai visuomenei galėtų pristatyti per televiziją.

„Mane labai sužavėjo tai, ką jūs pasakėte. Tačiau manau, kad vien gerų darbų neužteks, reikia reklamos. Ar negalėtume užsakyti laiko eteryje, kad ir kitiems žmonėms būtų taip aiškiai išdėstyta?“, – savo mintimis dalinosi R.Rutkelytė.

Tačiau finansų ministrė šiuo klausimu turėjo savo griežtą nuomonę: „Manau, kad jokia Šimonytė neprivers žmonių mokėti mokesčių, kol koks nors žioplys važiuos kasti bulvių su tarnybine mašina. [...] Reklama aš nelabai tikiu. Žinau, ką žmonės galvoja apie užsakomąją medžiagą“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Euro įvedimas nėra tikslas

Manau, kad jokia Šimonytė neprivers žmonių mokėti mokesčių, kol koks nors žioplys važiuos kasti bulvių su tarnybine mašinaDidžiausiai valdančiosios koalicijos partijai pristatydama 2011 m. valstybės biudžetą, I.Šimonytė pažymėjo, kad tai biudžetas, kuris be visuomenės įsitraukimo negalės būti įvykdytas.

Finansų ministrė taip pat apgailestavo, kad lietuvių suvokimas, kur yra išleidžiamos biudžeto lėšos, gerokai prasilenkia su realybe. „Atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad pusė Lietuvos žmonių galvoja, jog pusė biudžeto lėšų išleidžiama valstybės tarnautojų atlyginimams. Antrasis „čempionas“ – gynyba. Tai rodo, kad mūsų visuomenė gyvena klišėmis, kurias formuoja tam tikri neskanūs pavyzdžiai“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jo, iš tiesų 40 proc. biuždeto išlaidų yra skiriama socialinės paskirties programoms – pensijoms, pašalpos ir pan. – švietimui ir sveikatos apsaugai. „Valstybės tarnautojų atlyginimai ir krašto apsauga yra garbingame šio sąrašo gale“, – akcentavo I.Šimonytė.

Kaip sakė ministrė, kas trečias išleidžiamas litas yra skolintas, tačiau ji taip pat teigė, kad nors skola tapo „madinga tema“, negalima pamiršti, jog kitų regiono valstybių kontekste Lietuvos situacija neatrodo niūriai.

„Dėl klausimo, ar mes esame labai prasiskolinę: palyginti su kitomis regiono valstybėmis, mūsų 29,5 proc. skola yra objektyviai mažesnė nei kitų regiono valstybių ir nei Europos Sąjungos vidurkis“, – kalbėjo finansų ministrė.

I.Šimonytė taip pat akcentavo, kad ne euras, bet auganti skola ir sumos, išleidžiamos jai aptarnauti, yra didžiausias šalies. „2011–aisiais pajamų surinksime tiek pat, kiek ir 2007 metais, tuo tarpu  skolai aptarnauti išleisime beiveik 3 kartus arba 1,2 mlrd. litų daugiau, – dėstė ministrė. –  Jeigu nieko nedarysime, 2012–2013 metais skolos aptarnavimo išlaidos sudarys beveik 20 proc. tuometinių valstybės biudžeto pajamų ir dar papildomai 1–1,2 mlrd. litų, kuriuos būtų galima panaudoti protingiau“.

Kaip svarbiausias 2011 metų užduotis I.Šimonytė nurodė skirtumo tarp pajamų ir išlaidų mažinimą, nes tik taip mažės skolos augimas ir jos aptarnavimo išlaidos.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min