52 metų kaunietis Stasys (vardas pakeistas, – aut. past.) iki šiol sunkiai gali patikėti, kad yra prekybos žmonėmis auka. Profesionalus statybininkas anksčiau buvo ne kartą uždarbiavęs įvairiose užsienio šalyse. Todėl radęs skelbimą apie darbą statybininkams Čekijoje nedvejodamas paskambino. Vėliau su „įmonės“ atstove, mandagia moterimi, jis telefonu bendravo ne kartą. Anot vyriškio, užsimezgė pasitikėjimas – paslaugi tarpininkė skambindavo kone kasdien.
Vergavo Čekijoje
Sutartą dieną į Čekiją vyras išvyko kartu su dar keliais darbininkais. Visi vyrai tikėjosi padirbėję statybose užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą pas savo šeimas. Atvykę į vietą buvo išskirstyti. Kiekvieną rytą juos į darbą nuveždavo paslaugūs „darbdaviai“ lietuviai.
Užsidirbti norėjusio Stasio neišgąsdino nė tai, kad po mėnesio sutarto atlyginimo jis negavo. „Darbdaviai“ nuramino, kad šio ir kito mėnesio algą jis gaus kartu. Kai ir po dviejų mėnesių pinigų nebuvo, vyriškis nusprendė nebedirbti ir taip išsireikalauti savo uždarbį. Tačiau vietoje pinigų buvo rimtai sumuštas. Suvokęs, kad pinigų neatgaus, vyras nusprendė pabėgti. Kai jau leido jėgos, taip ir padarė. Tuomet Stasys dar neįtarė, kad buvo patekęs į prekiautojų žmonėmis rankas. Tai paaiškėjo tik tuomet, kai Čekijos policija išsiaiškino tikrąją jo „darbdavių“ veiklą. Abejonių neliko – jis ir kiti lietuviai buvo parduoti į vergovę.
Vyrams sunkiau prisipažinti
Sugrįžęs į Lietuvą Stasys tikėjosi sulaukti pagalbos. Tačiau valstybinės institucijos jį pasitiko uždarytomis durimis. Paramą suteikė tik Lietuvos „Carito“, kuriame jau dešimt metų vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“, darbuotojai.
„Jam buvo svarbiausia rasti darbą“, – sakė viena iš projektą kuruojančių socialinių darbuotojų Lina Mačiulytė.
Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje yra vyrų, kurie nukentėjo nuo prekiautojų žmonėmis, niekas nežino. Jie dar rečiau nei moterys linkę pasakoti apie savo dramas. Be to, nemaža dalis tikriausiai nė neįtaria, kad buvo patekę į prekiautojų žmonėmis rankas. Tai, jog buvo išvežti ir išnaudoti nemokamam darbui vergiškomis sąlygomis, daugumai gali atrodyti kaip paprasčiausia nesėkmė.
Asmens apsauga neužtikrinama
Su aukomis bendraujantys socialiniai darbuotojai pasigenda teisėsaugos pareigūnų geranoriškumo. „Prekybos žmonėmis aukoms garantuojama apsauga veikia tik popieriuje“, – įsitikinusi L.Mačiulytė.
Savo kailiu tai patyrė Stasys. Kai jo namuose, kur gyvena su motina, apsilankė įtartini asmenys, jis kreipėsi į policiją. Tačiau į prašymą garantuoti apsaugą jo mamai, sulaukė patikinimo, kad tokia paslauga jam nepriklauso. „Kas turi nutikti man ar artimiesiems, kad apsauga priklausytų“, – retoriškai klausė vyriškis. Vis dėlto jis nežada pasiduoti ir siekia, kad jį į vergiją išvežę lietuviai būtų nuteisti.
Tačiau tokių kaip Stasys – vienetai. Pareigūnai pabrėžia, kad būtent dėl aukų pasyvumo Lietuvoje išaiškinama mažai prekybos žmonėmis atvejų.
Pernai Kauno apskrityje buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų, tarp kurių 9 – prekybos žmonėmis, 2 – vaiko pagrobimo. Į teismą pateko 7 iš jų. Dar 5 buvo nutrauktos, pritrūkus įrodymų.
