Taip prisistatydamas Seime kandidatas atsakė į konservatoriaus Arvydo Vidžiūno klausimą, kaip jis vertina tai, jog VTEK pažeidimus vertina išskirtinai teisės pažeidimų, o ne moralės, etikos kontekste.
„Aš visada pasisakau už teisę žmogiškuoju veidu. Ne formalus teisės taikymas, bet atsižvelgimas į situaciją, man atrodo, būtų pats tinkamiausias“, – sakė S.Katuoka.
Savo pasisakyme Seimui jis pabrėžė, jog dirbdamas VTEK yra pasiruošęs ginti viešąjį interesą. „Jei Seimo nariai patikės man šias pareigas, jas atliksiu kruopščiai, sąžiningai, atsakingai, kaip ir visus kitus man pavestus darbus“, – sakė kandidatas į VTEK.
Jei Seimo nariai patikės man šias pareigas, jas atliksiu kruopščiai, sąžiningai, atsakingai, kaip ir visus kitus man pavestus darbus.
S.Katuoką skirti etikos komisijos nariu pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentūros teikime pažymima, kad teisininko išsilavinimą ir ilgametę profesinę patirtį turintis S.Katuoka yra teisės mokslų profesorius, vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutui.
Kandidatas šiuo metu taip pat yra Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Nuolatinio arbitražo teismo narys, Lietuvos Respublikos ekspertas Europos Taryboje rinkimų klausimais. Taip pat S.Katuoka per savo karjerą jis yra dirbęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, buvo Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininku.
Anksčiau prezidentė VTEK nariu siūlė skirti buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Romualdą Kęstutį Urbaitį, bet Seimas rugsėjo viduryje nepritarė jo kandidatūrai.
Naujas VTEK narys siūlomas vietoje kadenciją lapkritį baigiančios Elenos Vaitiekienės.
Pagal įstatymą, prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas teikia po vieną kandidatą į VTEK narius, juos skiria Seimas.
VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, tiria pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimo interesų konflikto, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoda šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams ir pan.
