Pasak specialistų, šis skaičius ilgainiui gali didėti, nes mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja.
„Taip yra visame pasaulyje. Demografinis žmonių amžius ilgėja. Dabar senu laikomas žmogus nuo septyniasdešimties metų. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija svarsto, ar nereikia perskaičiuoti rodiklių ir senais žmonėmis laikyti tuos, kurie perkopė aštuoniasdešimties metų ribą“, – „15min” sakė klaipėdietis mokslininkas ir medikas Artūras Razbadauskas.
Didžioji dalis mūsų globos namų gyventojų pasakoja, kad juos užgrūdino sunkūs jaunystės metai, kai reikėdavo labai daug dirbti, – sakė A.Gudeliauskienė.Anot jo, pagrindiniai ilgaamžiškumo recepto „ingridientai“ yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir „teisingas“ gyvenimo būdas. Nemažai lemia ir paveldimumas bei vis tobulėjanti sveikatos priežiūra. Tiesa, svajonei sulaukti šimto metų šiais laikais koją dažniausiai kiša patiriamas stresas. Pasak A.Razbadausko, trumpiausiai gyvena lakūnai ir chirurgai, nes jie darbe patiria ypač daug streso. Ramiausiu gyvenimu gali džiaugtis dirbantys žemės ūkyje – jie patiria mažiausiai streso.
Uostamiestyje su ilgaamžiais bendraujanti Klaipėdos miesto senelių globos namų direktoriaus pavaduotoja Aldona Gudeliauskienė patvirtino, kad garbaus amžiaus padeda sulaukti fizinis aktyvumas.
„Didžioji dalis mūsų globos namų gyventojų pasakoja, kad juos užgrūdino sunkūs jaunystės metai, kai reikėdavo labai daug dirbti“, – sakė A.Gudeliauskienė. Šioje įstaigoje dar neseniai gyveno 101 metų vyriškis, tačiau šiemet jis mirė. Šiuo metu senelių namuose glaudžiasi keliolika devyniasdešimtmetį perkopusių žmonių.
Su keliais anapilin iškeliavusiais šimtamečiais atsisveikino ir „Carito“ senelių globos namai. Šiuo metu čia likusi tik viena tokio amžiaus ribą pasiekusi moteris. Neseniai pasaulį paliko garsioji vyriausia klaipėdiete laikyta 110 metų Julytė. „Ši moteris buvo kaip „užkonservuota“. Jai nė vaistų nereikėjo – nebent tik valerijonų ar kokio tepaliuko“, – šypsojosi „Carito“ senelių globos namų vedėja Rasa Senkienė.
Moteris džiaugėsi, kad jų pastate pagaliau įrengtas specialus liftas. Iki šiol į lauką iš antro aukšto siauromis laiptinėmis sunkiai judančius garbaus amžiaus gyventojus darbuotojams tekdavo nešti tiesiog rankomis. Anot pašnekovės, kai įrenginys pradės veikti, pagaliau bus galima liftu nuleisti ir į lauką išvežti prie lovos prirakintą paskutinę čia likusią šimtametę gyventoją. Prie lifto įrengimo finansiškai prisidėjo savivaldybė bei valstybė, tačiau R.Senkienė apgailestavo, kad vis dėlto daugiau dėmesio ir paramos sulaukia iš užsienio šalių organizacijų.
Tačiau, anot jos, svarbiausia pagyvenusiems žmonėms yra bendravimas. Todėl netrukus, minint tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, „Carito“ senelių globos namai organizuoja atvirų durų dieną.
Spalio 2 dieną nuo 9.30 iki 12.30 val. visi kviečiami „Caritas“ senelių globos namus (Taikos pr. 29A).
Seniausi žmonės
Pagal šių metų paskutinius Gyventojų registro tarnybos duomenis, Lietuvoje gyvena 479 žmonės vyresni nei 100 metų: 274 moterys ir 205 vyrai. Klaipėdoje tokių ilgaamžių gyvena 8. Vyriausia Lietuvos moteris yra sulaukusi 116 metų (Šalčininkų raj.), vyriausias vyras – 112 metų (Kauno raj.). Seniausia moteris mirė sulaukusi net 125 metų (Palanga), vyras – 115 metų (Druskininkų raj.).
Statistikos departamento duomenimis, pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. 2008 metų pradžioje demografiškai seniausios buvo Utenos, Panevėžio ir Alytaus apskritys. Čia pagyvenę žmonės, palyginti su bendru šių apskričių gyventojų skaičiumi, sudarė 24–22 proc. Klaipėdos, Vilniaus ir Telšių apskrityse šis rodiklis kiek mažesnis – apie 19 proc.
