„Supažindinant visuomenę su naująja valiuta, ypač svarbu įsiklausyti ir atsižvelgti į poreikius tų žmonių, kurių informacijos įsisavinimo būdai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra riboti. Todėl šiems žmonėms kiek įmanoma stengsimės svarbią informaciją pateikti tomis priemonėmis, kurios padėtų suprasti ją lengviausiai“, – sako Giedrius Simonavičius, Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius.
Regos negalią turinčių žmonių atstovai atkreipė dėmesį, kad jiems itin svarbus taktilinis banknoto ar monetos jutimas: svoris, dydis, paviršiaus nelygumai, todėl sutarta bendradarbiauti kuriant grynųjų pinigų atpažinimo akliesiems metodiką.
Geriausi komunikacijos būdai aptarti susitikimo su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovais metu. Regos negalią turinčių žmonių atstovai atkreipė dėmesį, kad jiems itin svarbus taktilinis banknoto ar monetos jutimas: svoris, dydis, paviršiaus nelygumai, todėl sutarta bendradarbiauti kuriant grynųjų pinigų atpažinimo akliesiems metodiką. Vėliau planuojama rengti specialius grynųjų pinigų atpažinimo mokymus. Be šių informacijos sklaidos būdų, būdingų tik šiai bendruomenei, sutarta panaudoti ir tradicinius komunikacijos kanalus – žmonėms, turintiems regėjimo negalią, informaciją skleisti LASS žurnale „Mūsų žodis“, taip pat šios sąjungos interneto svetainėje (www.lass.lt).
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė akcentavo, kad neregiai ir silpnaregiai – tai ta visuomenės grupė, kuri, pasikeitus valiutai, jausis ypač nesaugiai.
„Lietuvos bankui pasiūlėme paprastą, į piniginę telpančią eurų banknotų ir monetų atpažinimo priemonę, kuria gali naudotis tiek neregiai, tiek silpnaregiai. Priemonė paženklinta Brailio raštu, tačiau ji pravers ir šio rašto nemokantiems neregiams. Mūsų žmonėms – tai pati geriausia išeitis, o ir jos kaina labai nedidelė. Todėl tikimės, kad bus pasirinkti veiksmingiausi sprendimai“, – pabrėžia R. Balčikonienė.
Informaciją pateiks gestų kalba
Per susitikimą su Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) atstovais svarstytos galimybės euro įvedimo kampanijos metu kuo daugiau aktualios informacijos versti į gestų kalbą. Plačiajai visuomenei organizuojamuose seminaruose sudaryti galimybę klausos negalią turintiems žmonėms gauti informaciją iš pirmų lūpų, bendradarbiauti platinant informacinius leidinius, skleidžiant euro naujienas bendruomenės laikraštyje, interneto svetainėje (www.lkd.lt) ir kitais bendruomenės narių naudojamais komunikacijos kanalais.
,,Labai džiaugiamės dėl Lietuvos banko parodytos iniciatyvos informuoti Lietuvos kurčiuosius apie euro įvedimo tvarką ir su tuo susijusius pokyčius. Dėl klausos negalios ypatumų daugumai kurčiųjų vertimas į gestų kalbą yra labai reikalingas norint gerai suprasti pateikiamą informaciją. Be to, nemažai žmonių grupei, dėl įvairiausių priežasčių praradusiai klausą, reikalingi titrai. Tikiuosi, kad sėkmingai bendradarbiausime“, – sako Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.
Lietuvoje yra apie 8 tūkst. kurčiųjų ir beveik 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga vienija 6,5 tūkst. narių, tačiau šalyje gali būti iki 60 tūkst. žmonių, turinčių vienokių ar kitokių regėjimo problemų.
