„Manau, kad valstybė yra pasiruošusi bylinėtis su visais, kurie yra pasiruošę bylinėtis su valstybe ir nori tą daryti. Gyvename teisinėje valstybėje, tačiau noriu pabrėžti, kad visi veiksmai, kurie buvo atlikti, buvo atlikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais – Finansinio tvarumo įstatymu ir kitais įstatymais, kurie numato tokią galimybę, esant tam tikroms sąlygoms. Tų sąlygų konstatavimas yra Lietuvos banko prerogatyva, ir Lietuvos bankas konstatavo, kad yra visos prielaidos siūlyti Vyriausybei tokį sprendimą“, – interviu Lietuvos naujienų tarnybai ketvirtadienio vakarą sakė I.Šimonytė.
Nacionalizuoto „Snoro“ vienas iš akcininkų ir buvęs prezidentas Raimondas Baranauskas, kuriam priklausė 25 proc. banko akcijų, ketvirtadienį vakare pareiškė, kad dėl sprendimo stabdyti banko veiklą jis ketina bylinėtis. Anto jo, šiuo metu tariamasi su grupės juristais, kaip išgelbėti grupės verslo likučius.
Finansų ministrė dar kartą pakartojo, kad visi gyventojų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) yra apdrausti, o „Snoro“ kreditorių, įskaitant ir smulkiuosius akcininkus, reikalavimai bus vykdomi, priklausomi nuo to, kiek turto pavyks susigrąžinti per bankroto procedūrą.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, visi indėliai iki 100 tūkst. eurų, nesvarbu kokia valiuta, nesvarbu, kiek skirtinguose bankuose žmogus turi indėlių, jie visi yra apdrausti. Valstybės įsipareigojimas dėl šitų indėlių sumų yra neatšaukiamas ir nekvestionuojamas. Žinoma, bankas turi ir kitų kreditorių – tai gali būti ir akcininkai su kažkokiais indėliais, gali būti įvairios paskolos, – tai tokiu atveju galioja kreditorių eilė – pirmiausia yra apdrausti indėliai, ir būtent jie būtų iškeliami į vadinamąjį gerąjį banką, nes jų atžvilgiu valstybė yra prisiėmusi finansinius įsipareigojimus o kiti kreditoriai, tarkime, bankroto procedūros metu savo reikalavimus galėtų tenkinti pagal eilę priklausomai nuo to, kiek bus rasta banko turto“, – kalbėjo finansų ministrė.
Atsakydama į klausimą, kaip taip skubiai buvo rastas banko administratorius užsienietis, I.Šimonytė aiškino, kad jau anksčiau tie patys žmonės buvo pasamdyti konsultantais, o sprendimas juos paskirti administratoriais buvo priimtas nutarus nacionalizuoti banką.
„Manau, kad konsultantas, nagrinėjant bankų padėtį, nėra blogai, todėl kad iš tikrųjų bankų problemos yra unikalios, bet ir universalios skirtingose valstybėse, bet kad tas konsultantas turėjo virsti laikinuoju administratoriumi, tai iš esmės buvo išprovokuota trečiadienio sprendimu. Tie konsultantai galėjo ir dirbti kaip konsultantai, jeigu nebūtų reikėję priimti skubių sprendimų – bankui paskirti laikinos vadovybės“, – laidoje kalbėjo finansų ministrė.
R.Baranauskas viešai aiškina, kad administratorius užsienietis buvo rastas per vieną dieną, o tai esą reiškia, kad tai buvo paruošta iš anksto.
„Snoro“ banko laikinuoju administratoriumi trečiadienį paskirtas tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris 50 metų Simonas Freakley turi 28 metų patirtį sprendžiant įvairių pasaulio įmonių finansines ir teisines nemokumo problemas. Jo komandoje dirba 20–25 žmonės.
