Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Integruotos investicijos keis sostinės veidą

Daugiafunkcis sveikatinimo centras Lazdynuose. Vilniaus sav. nuotr.
Daugiafunkcis sveikatinimo centras Lazdynuose. Vilniaus sav. nuotr.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyvena daugiau kaip trečdalis visos šalies gyventojų. Šie didmiesčiai yra šalies ekonomikos variklis, aplinkinių rajonų aptarnavimo centrai. Gerą ekonominio augimo perspektyvą, tačiau ir daug socialinių, ekologinių ir kitų problemų turinčioms didmiesčių teritorijoms sutvarkyti 2014-2020 m. bus skiriamos didelės Europos Sąjungos investicijos. Pirmą kartą didesnių investicijų sulauks ir sostinė – vien per Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones į Vilnių bus nukreipta 150,4 mln. Lt ES fondų lėšų.

Kokie pokyčiai laukia Vilniaus?

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovas Alvydas Karalius sako, kad tikimasi pasiekti trijų svarbiausių tikslų: padidinti gyventojų užimtumą,  gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka bei paslaugų infrastruktūra ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Orientuojantis į Europos Sąjungos vertybes, numatoma kurti  inovatyvias paslaugas, skatinti aktyvų vilniečių dalyvavimą, pertvarkant apleistas erdves, kompleksiškai renovuoti gyvenamuosius rajonus -  tiek būstus, tiek paslaugų infrastruktūrą.  Neigiamą poveikį aplinkai planuojama mažinti kuriant darnią susisiekimo sistemą, tausojančią energetinę  inžinerinę infrastruktūrą. Naudą pajus ir kultūros, švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų sritys.  Tiesa, architektūrinės aplinkos pokyčių daugiausiai - Vilniaus centre, nes dauguma investicijų, skirtų miesto aplinkai ir infrastruktūrai gerinti, bus nukreiptos į vadinamas integruoto vystymo, arba tikslines, teritorijas.

Vilniuje išskirtos dvi tikslinės kompleksinės plėtros teritorijos – Šiaurinė ir Pietinė, patenkančios į miesto centrinio branduolio plėtros zoną.

Šiaurinė – tai  Šnipiškių – Žirmūnų teritorija, apimanti nedideles gretimas Žvėryno, Šeškinės, Verkių teritorijas, kuriose gyvena 39 tūkst. gyventojų. Joje išsidėsčiusi didelį augimo potencialą turinti naujojo daugiafunkcio Vilniaus centro dalis, kur galimos didelės teritorijų konversijos, gyvenamųjų rajonų renovacija, galimybės formuoti pramogų, sporto ir poilsio kompleksus ir pritaikyti gamtinę aplinką aktyviam poilsiui.

Pietinė - tai Naujamiesčio – Paupio teritorija, apimanti gretimas Lazdynų, Vilkpėdės, Naujininkų, Senamiesčio ir Rasų rajonų dalis, kuriose gyvena 40 tūkst. gyventojų. Specifinis jos bruožas – apleistos, neefektyviai naudojamos pramonės ir komunalinio ūkio teritorijos ir dehumanizuota zona palei geležinkelį ir Kauno gatvę.

Kodėl pasirinktos būtent šios teritorijos? Tikslinės teritorijos buvo pasirinktos atlikus sisteminę urbanistinę analizę: vertinta problemų gausa ir aštrumas bei urbanistinio augimo potencialas. Nustatyta, kad Vilniaus miesto plėtra į pakraščius, įvertinat inžinerinės infrastruktūros kaštų augimą ir neigiamas ekologines automobilizacijos pasekmes, neatitinka XXI amžiaus iššūkių, yra nepažangi ir neefektyvi. Gyventojų nepasitenkinimas susisiekimu, būsto kokybe, gyvenamąja aplinka reikalauja sutelkti investicijas į apleistas, jau užstatytas,  gerą augimo potencialą turinčias erdves.

Kokie darbai laukia sostinės?

2014-2020 m. Vilniaus miesto integruotų teritorijų vystymo programos projekto veiksmų planas numato įgyvendinti daugiau kaip 40 priemonių. Sostinės Šiaurinė ir Pietinė teritorijos bus tvarkomos pagal integruotų teritorinių investicijų principą. Tai reiškia, kad atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo ištekliai nukreipiami konkrečių vietovių kompleksinei plėtrai.

Vietoj nebaigto statyti stadiono Šeškinėje planuojama įrengti daugiafunkcį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą ir sutvarkyti jo prieigas. Daugiafunkcis kompleksas, kurį ketinama statyti  beveik 23 ha teritorijoje Šeškinėje, prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“, bus skirtas lavinimui, jaunimo užimtumo didinimui, sveikatinimui, ikimokykliniam ugdymui. 

Dar vienas daugiafunkcis sveikatinimo centras bus įkurtas Lazdynuose. Taip pat bus sutvarkytas ir švietimo, kultūros reikmėms pritaikytas Misionierių bažnyčios ir vienuolyno kompleksas.

Daug dėmesio numatoma skirti sostinės viešųjų erdvių želdynų tvarkymui. Senamiestyje, netoli Maironio gatvės, bus atgaivinti Misionierių sodai, o prie buvusios senosios Neries upės vagos - Japoniškas sodas. Didžiausias konversijos projektas Vilniuje – tarp Senamiesčio ir Pavilnių parko plytinčioje 78 ha teritorijoje įsikursiantis Architektūros parkas. Iš jos bus iškeltos pramonės įmonės, o teritorija integruota į miesto centrą, paverčiant ją darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu poilsio zonas ir kultūrinį gyvenimą.

Daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksas Šeškinėje.  Vilniaus sav. nuotr.
Daugiafunkcis sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksas Šeškinėje. Vilniaus sav. nuotr.

Vilnius turės naują ir modernią transporto rūšį

Iki 2020 metų planuojama įgyvendinti ir sostinės susisiekimo plėtros projektus. Mieste numatoma sukurti talpaus ir greito viešojo transporto sistemą, pritaikyti gatves naujos rūšies transporto reikmėms. Planuojamų darbų sąraše – ir Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio tiesimo tąsa. ES investicijos taip pat bus nukreiptos ir į daugiabučių namų bei gyvenamųjų rajonų renovavimą, ir į gamtinės aplinkos pritaikymą aktyviam poilsiui, rekreacijai, dviratininkų bei pėsčiųjų reikmėms, ir į mišrių komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo požeminių konteinerių įrengimą, ir į TEC III kogeneracinių pajėgumų didinimą.

Visa tai – tik dalis planuojamų darbų. Užbaigus visus projektus, Vilnius labai išgražės, o miesto gyventojai neabejotinai pajus naudą – padidės miestiečių užimtumas, kuriant  inovatyvias paslaugas, pertvarkant apleistas erdves, padidės ir gyventojų pasitenkinimas gyvenamąja aplinka bei paslaugų infrastruktūra. Be to, kurdami saugią ir darnią susisiekimo sistemą, tausojančią inžinerinę infrastruktūrą, sumažinsime neigiamą poveikį aplinkai. 

Parengta bendradarbiaujant su Vidaus Reikalų Ministerija

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min