Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Internete daugėja neapykantos nusikaltimų, piliečių netolerancija įgauna nusikalstamą pobūdį

Už savo veiksmus internete irgi reikia atsakyti.
Sauliaus Žiūros/BFL nuotr. / Už savo veiksmus internete irgi reikia atsakyti.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Generalinė prokuratūra nustatė praėjusių metų nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei tendencijas. Konstatuota, kad auga šios kategorijos nusikaltimų skaičius: vis daugiau nusikalstamų veikų padaroma prieš užsienio piliečius ir Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenis būtent dėl jų priklausomybės minėtoms socialinėms grupėms.

Kaip savo pranešime spaudai rašo Generalinė prokuratūra, 2008 m. šalyje buvo pradėtas ir atliekamas 101 ikiteisminis tyrimas – 99 dėl kurstymo prieš kitos tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir 2 – dėl asmenų diskriminavimo tautinės, rasinės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės pagrindu. Dar 35 ikiteisminiai tyrimai dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų buvo pradėti ankstesniais metais ir pernai buvo tęsiami.

Didesnę 2008 m. pradėtų ikiteisminių tyrimų dalį sudarė internete (viešojoje erdvėje) padarytos nusikalstamos veikos: 86 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl interneto vartotojų komentarų, 1 – dėl galimai kurstančio pobūdžio informacijos viešinimo nelegalios politinės organizacijos interneto tinklapyje. Kiti 14 ikiteisminių tyrimų buvo atliekami dėl viešo kurstymo, pavyzdžiui, gatvėje arba kitomis aplinkybėmis (leidinyje, interviu telefonu, kt.).

2008 m. 65 ikiteisminiai tyrimai vyko dėl kurstymo prieš kitos rasės (vien juodaodžių), tautybės ar kilmės (žydų, romų, lenkų, rusų), tikėjimo (musulmonų) žmonių grupes ar asmenis; 36 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl kurstymo prieš netradicinės orientacijos žmones – homoseksualus.

„Ne vien šie skaičiai rodo augantį šio pobūdžio nusikaltimų mastą. Pernai 76 ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl nusikaltimų mirusiojo atminimui – dažniausiai kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Ir nors nefiksuojami duomenys apie šių nusikaltimų rasinius, nacionalinius ar religinius motyvus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kapinės ir viešosios mirusiųjų, nužudytųjų pagarbos vietos dažniausiai niokojamos ir paniekinamos marginalinių, religiniais ar antisemitiniais idealais savo egzistavimą ir veiklą grindžiančių jaunimo grupių atstovų veiksmais, šios nusikalstamos veikos priskirtinos prie rasistinio, antisemitinio, ksenofobinio pobūdžio ir motyvacijos nusikaltimų“, – teigia Rimvydas Valentukevičius, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Pernai teismams buvo perduotos 28 baudžiamosios bylos, iš kurių 5 – surašytas kaltinamasis aktas, 23 bylos baigtos supaprastinto proceso tvarka, t. y. prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Visose teismams perduotose baudžiamosiose bylose asmenys buvo kaltinti tik dėl kurstymo (BK 170 str. 1, 2 ar abi dalys).

Apylinkių teismai visiškai išteisino 1 asmenį, kuriam baudžiamoji byla buvo pradėta dėl internete paskelbto komentaro, įtariant juo kursčius ir raginus susidoroti su romų tautybės asmenimis. Teismo sprendime konstatuota, kad įtariamojo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Dar 2 asmenys, kaltinti viešu kurstymu prieš skirtingo tikėjimo asmenų grupę, buvo išteisinti iš dalies – kurstymo jų veiksmuose nerasta, tačiau pripažinta, kad jų elgesys pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamieji nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant.

Iš supaprastinto proceso tvarka teismui perduotų baudžiamųjų bylų dvi buvo grąžintos papildyti tyrimą, vėliau jos nutrauktos prokurorų nutarimais. Likusiose bylose kurstymu kaltinti asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti piniginėmis baudomis nuo 5 iki 23 MGL (nuo 600 iki 3 tūkst. litų). Griežtesnių bausmių teismai neskyrė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimų 1 (dėl asmens išteisinimo) prokuroro buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau apeliacinis skundas atmestas, paliekant galioti išteisinamąjį nuosprendį.

Pernai patys prokurorai nutraukė 19 šios kategorijos ikiteisminių tyrimų. Nutraukimo pagrindai: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamąjį įstatymą; ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakako pagrįsti įtariamojo kaltę.

Aktyvesnė turėtų būti ir policija

Generalinė prokuratūra pateikia ir generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio komentarus apie šio pobūdžio tyrimus.

Per 200 atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl neapykantos nusikaltimų – daug ar mažai mūsų valstybėje?

Mano nuomone, itin daug. Dar prieš 3–5 metus asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei oficialiai fiksuojamų nusikalstamų veikų skaičius neviršijo 20, užpernai jų užfiksuota veik 40, o pernai šis skaičius išaugo iki šimto. Tokie statistiniai duomenys, viena vertus, rodo, kad visuomenė tapo nepakantesnė, kita vertus – teisėsaugos institucijos, visuomeninės organizacijos veikia aktyviau, prokuratūra gauna daugiau nukentėjusiųjų asmenų skundų ir juos rezultatyviai ištiria. Aš asmeniškai manau, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama neapykantos prevencijai, tolerancijos ugdymui, nes bausmėmis gerbti kitokių visuomenės narių neišmokysi.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Jasaitis
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Gintaras Jasaitis

Už neapykantos kurstymą dažniausiai skiriama bauda. Kaip vertinti tokią bausmių politiką?

Teismų taikoma praktika – tik piniginių baudų nuteistiesiems skyrimas – rodo, kad viešas neapykantos kurstymas vertinamas kaip nesunkus nusikaltimas, kurio pavojingumas visuomenei ir valstybei nėra didelis. Tokia tendencija nulemta ir prokurorų pozicijos rezervuotai vertinti šių nusikalstamų veikų pavojingumą ir pasekmes, o kaltininko veiksmus – kaip nevertus jo laisvės suvaržymo, t. y. laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Tokią prokuroro poziciją suprantu interneto komentatorių atžvilgiu, tačiau kurstymo smurtauti, padaromo viešosiose vietose, renginiuose, taip pat esant idealiai kurstymo nusikaltimų sutapčiai su gatvės smurtavimo, plėšimo nusikaltimais tiek prokurorų, tiek teismų pozicija turėtų būti griežtesnė.

Turiu pastebėti, kad antruoju atveju ikiteisminiai tyrimai pradedami bei atliekami ir nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne dėl kurstymo ar diskriminavimo, bet pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, dažniausiai – kaip nusikaltimai asmens sveikatai ar viešajai tvarkai.

 Kuo, jūsų nuomone,  pasireiškia neapykantos nusikaltimų pavojingumas?

Padažnėjusios viešojoje aplinkoje vykstančios ir demonstruojamos rasizmo, radikalaus nacionalizmo ar neapykantos netradicinės seksualinės orientacijos asmenims apraiškos policijos, valstybės saugumo pareigūnų, taip pat ir prokurorų, dažnai yra nuvertinamos iki mažareikšmių veikų ar administracinių teisės pažeidimų, neteikiant joms ypatingos reikšmės ir nepradedant ikiteisminio tyrimo. Laiku neužkardžius ar netinkamai nubaudus asmenis dėl šių veikų atsiranda iš diskriminacinių ir ksenofobinių motyvų kylančių tyčinių sveikatos sutrikdymų, grasinimų nužudyti, viešosios tvarkos pažeidimų, plėšimų – sunkesnių ir pavojingesnių nusikaltimų.

Kitas aspektas, neapykantos nusikaltimų socialinis žalingumas išsiskiria ne tiek fizine ar turtine, kiek itin didele moraline žala nukentėjusiajam. Tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į asmens savybes, sudarančias jo asmenybę, identitetą. Tokiais nusikaltimais neigiama asmens laisvė ir orumas – vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių.

Be to, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pavojingos ir mūsų valstybės įvaizdžiui, juos plačiai nušviečia tarptautinė žiniasklaida.

Kaip vertinate žiniasklaidos vaidmenį – juk neapykantos pliūpsniai dažnai būna paskatinti žurnalistų straipsnių, ypač internete, televizijos laidų, žinių reportažų?

Negalima nepastebėti tendencijos, susijusios su aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų rezonansu. Tačiau, mano nuomone, ši tendencija neturėtų būti vertinama kaip neigiama. Atvirkščiai, žiniasklaidos dėmesys rasizmo, antisemitizmo ir kitokios netolerancijos, ypač padaromos viešais pareiškimais ar viešoje vietoje, apraiškoms apnuogina kai kurių mūsų politikų, kitų viešųjų asmenų vidines nuostatas dėl kitataučių, kitos rasės ar seksualinės orientacijos žmonių. Toks dėmesys turėtų skatinti teisėsaugos institucijas nebūti pasyviais akivaizdžių konstitucinio lygybės principo pažeidimų, neapykantos kitokiems, jų diskriminavimo ar smurto prieš juos skatinimo stebėtojais.

Statistika rodo, jog prokurorai dirba, o kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos?

Atlikus apibendrinimą paaiškėjo negatyvus dėsningumas – policijos pareigūnų sprendimais ikiteisminis tyrimas pradedamas itin retai: iš 101 pernai pradėto tyrimo – policijoje pradėta tik 11, užpernai iš 39 – tik 4, 2006 m. iš 20 pradėtų – tik 3, o 2005 m. 1 iš 4 ikiteisminį tyrimą pradėjo teritorinis VSD padalinys. Visais kitais atvejais ikiteisminį tyrimą pradėjo arba priėmė procesinius sprendimus atskirti ikiteisminį tyrimą į atskirą prokurorai. Tačiau ir šiuo atveju tenka konstatuoti dar vieną dėsningumą – absoliučią daugumą procesinių sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priėmė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai. Teritorinių prokuratūrų prokurorų pradedami ikiteisminiai tyrimai kelerius metus neviršija 10.

Kad situacija keistųsi visoje šalyje, ketiname rengti išvažiuojamuosius koordinacinius pasitarimus, rengti mokymus.

Su kokiomis dar problemomis susiduriate, tirdami neapykantos nusikaltimus? Ko reikia sėkmingam jų išaiškinimui?

Praktikoje problemos kyla nustatant rašytinių tekstų, teiginių, viešai naudojamos leksikos, plakatų, simbolių, ženklų, kartais ir veiksmų kurstomąjį ar diskriminacinį pobūdį. Aktualus ir reikšmingas, o atskirais atvejais netgi nulemiantis neapykantos nusikaltimų ikiteisminio tyrimo sėkmę yra įvairių mokslo sričių specialistų, ekspertų – lingvistų, istorikų, semiotikų, antropologų vaidmuo. Baudžiamųjų bylų tyrimo metu į juos dažnai kreipiamasi dėl išvados pateikimo. Mano galva, bendradarbiavimo tarp teisėsaugos ir mokslo institucijų vis dar trūksta.

Ką, be ikiteisminių tyrimų, dar gali padaryti prokurorai, kad visuomenėje mažėtų neapykantos nusikaltimų?

Ne tik gali, bet ir daro – prokurorai aktyviai dirba teisėkūros srityje. Štai pastebėjus, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos atitinkamos veikos, už kurias taikoma tik administracinė atsakomybė, pagal savo pobūdį ir neteisėtų veiksmų turinį yra žymiai pavojingesnės nei Baudžiamajame kodekse numatyti nusikaltimai, Generalinė prokuratūra Vyriausybei ir Seimo Žmogaus teisų komitetui pateikė pasiūlymą šias veikas kriminalizuoti. Parlamento nariams pritarus šiam pasiūlymui būtų baudžiama už informavimo produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimą, laikymą, platinimą arba viešą jos demonstravimą; taip pat už organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimą arba dalyvavimą tokios organizacijos veikloje.

Šiuo metu Seime yra įregistruotas Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma sunkinančia aplinkybe laikyti, kai veika padaroma dėl nukentėjusio asmens amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

 Ką patarsite šiuos nusikaltimus tiriantiems pareigūnams?

Teritorinės prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos neturėtų laukti raštiškų nukentėjusiųjų skundų, viešų raginimų ar Generalinės prokuratūros nurodymų pradėti ikiteisminius tyrimus. Jos turėtų savarankiškai fiksuoti ir atsakingai tirti neapykantos nusikaltimus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min