„Jau šio susitiko metu pamačiau to forumo prasmę todėl, kad pirmiausia Lenkijos intelektualai išreiškė labai tvirtą poziciją ir palaikymą, kad tas vadinamasis latviškasis variantas pavardžių vardų rašymo paso antrajame puslapyje tikrai yra didelis žingsnis į priekį. Jie stebisi, kaip dar galima dėl to abejoti“, – žurnalistams sakė I.Degutienė.
Anot jos, kaimyninės valstybės profesoriai ir akademikai pripažįsta Lietuvos valstybės teisę nustatyti savo teisinį asmenvardžių rašymo reguliavimą. Kita vertus, latviškas variantas leidžia atsižvelgti ir į kitataučių norą savo pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis.
„Manau, kad tikrai tą padarysime“, – sakė Seimo pirmininkė, paklausta, ar dar šios kadencijos parlamentas priims naują Vardų ir pavardžių rašymo įstatymą.
Jos teigimu, įstatymo projektas, kuriam po pateikimo pernai gegužę pritarė Seimas, dar neapsvarstytas Užsienio reikalų komitete.
„Viliuosi, kad kai tik komitetas apsvarstys, galėsime išeiti svarstymui į plenarinių posėdžių salę“, – sakė I.Degutienė.
Ji teigė pati pritarianti būtent tokiam projektui.
„Mano nuomone, tai yra tikrai tinkamiausias variantas, nepažeidžia jokių įstatymų, atitinka ES teisingumo teismo poziciją ir tautinių mažumų lūkesčius“, – kalbėjo I.Degutienė.
Lietuvos ir Lenkijos intelektualų forumo narys, Gdansko universiteto profesorius Dariuszas Szpoperis teigė, kad tai būtų žingsnis į priekį sprendžiant įsisenėjusią problemą.
Lietuvos lenkai ir juos remiantys Lenkijos politikai ilgą laiką prašo Lietuvos valdžios įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose ne vien lietuviškais rašmenimis, o leisti rašyti pavardes originaliai. Vyriausybė pernai buvo pateikusi Seimui atitinkamą įstatymo projektą, bet parlamentarai aiškia dauguma jį atmetė.
Tačiau Seimas po pateikimo pritarė Gintaro Songailos pristatytam projektui, pagal kurį dokumentuose siūloma asmens vardą ir pavardę rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma, o nelietuviška vardo ir pavardės forma asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma paso kitų įrašų skyriuje.
Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei nutarimu nepritarti šiam projektui, nes, pasak ministro, jis neišspręstų santuokas su užsieniečiais sudariusių ar tautinėms mažumoms atstovaujančių Lietuvos piliečių problemų.
