Kaip pirmadienį skelbia dienraštis „Kauno diena“, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis parašė laišką I.Degutienei, kuriame siūlė grįžti prie A.Sacharuko mandato panaikinimo klausimo.
„Laiške priminiau, kad Seimo balsavimo komisijos narys, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis dar apkaltai skirtame plenariniame posėdyje iškart po balsavimo pareiškė, kad kai kurie balsavimo biuleteniai dėl mandato atėmimo iš A.Sacharuko buvo atitinkamai pažymėti. Todėl keltinas klausimas, ar nebuvo šiurkščiai pažeista balsavimo procedūra“, – teigė V.Andriukaitis.
Šio politiko nuomone, jeigu buvo pažeista balsavimo procedūra, ji galėtų būti pakartota. Be to, galėtų būti svarstoma galimybė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų pažeidimus.
I.Degutienės atstovai, anot „Kauno dienos“, pareiškė, jog parlamento vadovė neketina imtis iniciatyvų kaip nors atnaujinti A.Sacharuko apkaltą.
J.Ruzgys teigia, kad I.Degutienei metami priekaištai nesiimant veiksmų siekiant pašalinti A.Sacahruką iš parlamento yra nepagrįsti.
„Seimo narys V.Andriukaitis turi visus Seimo nario įgaliojimus pats vienas ar kartu su kitais parlamentarais imtis visų savo siūlomų veiksmų. Seimo pirmininkės dalyvavimo tam nereikia“, – dienraščiui sakė Seimo vadovės atstovas spaudai J.Ruzgys.
Tuo metu pirmadienį išplatintame pranešime Seimo vadovės atstovas savo ruožtu tikina, jog I.Degutienė nepakeitė nuomonės dėl apkaltos A.Sacharukui ir nuosekliai laikosi pozicijos, kad mandatas iš šio parlamentaro turėtų būti atimtas.
J.Ruzgys teigia, kad I.Degutienei metami priekaištai nesiimant veiksmų siekiant pašalinti A.Sacahruką iš parlamento yra nepagrįsti.
„Seimo pirmininkė tarėsi su konstitucinės teisės specialistais ir atidžiai išnagrinėjo visas galimybes dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti išaiškinimo. Tačiau teisininkai aiškiai pasakė, kad šis apkaltos procesas yra baigtas, Seimas priėmė sprendimą, ir toks prašymas nieko neduotų“, – pranešime cituojamas Seimo pirmininkės patarėjas.
Anot jo, nesuprantama, kodėl į I.Degutienę šiuo klausimu kreipiasi V.Andriukaitis, jei kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti siūlymus, kurti laikinas grupes ar kitais būdais „realizuoti savo idėjas“.
„Nesuprantama, kodėl Vytenis Andriukaitis kreipiasi į Seimo pirmininkę, jei pats mato galimybes atlikti visus teisinius veiksmus ir įgyvendinti visas siūlomas iniciatyvas. Jas teikiant ar įgyvendinant Seimo pirmininkei nėra numatytas koks nors išskirtinis vaidmuo. Tad Seimo narys pats gali prisiimti atsakomybę ir imtis įgyvendinti savo idėjas, o ne jas primetinėti kažkam kitam“, – aiškina J.Ruzgys.
Lapkričio pradžioje I.Degutienė teigė neatmetanti galimybės kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, ar parlamente gali dirbti asmuo, pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs parlamentaro priesaiką. Anot jos, kyla klausimas, kaip parlamentas turėtų elgtis su Seimo nariu, kuris faktiškai nėra prisiekęs.
„Šiandien Seimo narys A.Sacharukas, pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, lieka Seime su sulaužyta priesaika, tai yra jis yra neprisiekęs. Kyla teisinis klausimas – kaip tada reikia toliau elgtis. Diskutuosime šiuo klausimu ir galbūt pasitarę su teisininkais, priėmę nutarimą Seime kreipsimės į KT išaiškinti šią situaciją“, – tvirtino I.Degutienė.
Spalio pabaigoje KT A.Sacharuką pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką, nes per parlamento posėdžius jis naudojosi į užsienį išvykusio parlamentaro Lino Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus.
Lapkričio 11 dieną parlamentarai per apkaltos procesą panaikino L.Karaliaus mandatą, tačiau A.Sacharuko mandatui panaikinti pritrūko balsų.
