Anot „Laikinosios sostinės“, tokiu būdu kauniečiai nusprendė atkurti teisingumą ir suteikti Vytautui Didžiajam karūną kaip atlygį už tą, kurią prieš 580 metų neva nušvilpė lenkai.
Spalio 27 d., minėdami Vytauto Didžiojo mirties 529-ąsias metines, Lietuvos Vytautų klubo ir Lietuvos karališkųjų bajorų sąjungos nariai kreipėsi į šalies vadovus, siūlydami Vilniaus katedroje, manomoje LDK valdovo palaidojimo vietoje, pastatyti antkapį – kenotafą ir nuliedinti aukso karūną.
Jos Vytautas Didysis nesulaukė tik per plauką, nes mirė, karaliaus valdžios simbolio nespėjus atgabenti į Lietuvą.
„Karūną būtų galima nulieti iš blokadinio aukso, dabar saugomo Vilniaus dailės muziejuje. Tai būtų pigiau, nei statyti filmą. Be to, antkapis ir karūna pritrauktų daugiau turistų“, – svarstė Lietuvos bajorų vadas Kęstutis Ignatavičius.
Blokados auksu vadinami juvelyriniai dirbiniai, kurie 1990 metais buvo nupirkti už žmonių suaukotas lėšas paremti ką tik nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai, kurią SSRS bandė pasmaugti ekonomine blokada.
Istorikas Alfredas Bumblauskas kauniečių idėja pernelyg nesižavėjo, bet ir nekritikavo.
„Mūsų istorija taip apvelta romantiniais paistalais, kad šiame fone karūna Vytautui – nieko bloga. Juridiškai Vytautui ji nepriklausė, nes Lenkija prieštaravo, o pagal 1385 m. Krėvos uniją ji turėjo teisę tai daryti. Bet karūna iš tiesų buvo nulieta, buvo gabenama į Lietuvą, tai faktas“, – sakė istorikas.
Vytauto Didžiojo karūnavimas planuotas 1430 m. rugsėjo 8 dieną, tačiau ji neįvyko.
Buvo numatyta kita karūnavimo data, tačiau spalio 27 d. Vytautas mirė. Tuomet Vytautui buvo jau 80 metų. Manoma, kad Vytautas mirė nuo sutrenkimo, kurį patyrė nukritęs nuo arklio. Kita versija, kad nuo supūliavusios voties.
