Įtarimų neišsklaidė
Filialo vadovo paprašyta pateikti pastarųjų trejų metų duomenis apie tai, kiek donorų apsilankė centre, kiek donacijų priimta ir kiek kraujo komponentų išduota gydymo įstaigoms. Į tuos pačius klausimus turės atsakyti ir Kauno „Kraujo donorystės centras“ bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujo centras.
Imtis aktyvios parlamentinės kontrolės Seimo narius paskatino, anot jų, pernelyg pasyvi Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija. „Informacija apie tai, kad Klaipėdos filialas nepajėgia krauju aprūpinti didžiųjų ligoninių, pasiekė ir ministeriją, tačiau ji taip ir neatsakė į klausimą, kodėl taip atsitiko“, – stebėjosi Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis. Įtarimų dėl galbūt nekokybiško Nacionalinio kraujo centro tiekiamo kraujo iki šiol neišsklaidė ir Generalinė prokuratūra, į kurią liepos mėnesį kreipėsi Seimo narės Agnė Bilotaitė ir Dangutė Mikutienė. „Aš jau netenku vilties. Kraujo komponentai, kuriuos Generalinė prokuratūra turėjo paimti ir išsamiai ištirti, iki šiol tebeguli ligoninės šaldytuve“, – stebėjosi A.Bilotaitė.
Vadovas nebeištvėrė
Nors vasarą kilęs skandalas praretino donorų gretas, Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas per dieną surenka beveik tiek pat kraujo komponentų, kaip ir prieš dvejus metus.
Tačiau šis centras sugebėjo laimėti didžiąją dalį viešųjų pirkimų konkursų ir pasirašyti sutartis su didžiausiomis šalies ligoninėmis, tad greitai pajuto, kad patenkinti augančio poreikio nebepajėgia. Vasarą kraujo stygių pajuto ne tik Klaipėdos universitetinė, bet ir Mažeikių ligoninė. „Norime įsitikinti, kad esate pajėgūs aprūpinti visas ligonines. Ar galite pagaminti tiek kraujo komponentų, kiek reikia, o gal reikalinga pagalba? Jeigu taip, kyla klausimas – kam užsiimti tokią rinką, jeigu nepajėgiate jos aprūpinti?“ – klausė K.Komskis.
Filialo vadovas Mindaugas Būta tikino, jog taip yra dėl to, kad ligoninių poreikiai išaugo. Šiemet iki spalio gydymo įstaigos užsakė 5382 kraujo komponentų maišelius, o išduota 4825 maišeliai. Dar 130 vienetų teko atsivežti iš Panevėžio filialo.
Apie milžinišką darbo krūvį prabilo ir filialo darbuotojai. Tačiau supratimo ir paramos iš Nacionalinio kraujo centro vadovų tikėjęsi žmonės sulaukė priešingos reakcijos – faksu juos pasiekė pranešimai apie skirtus papeikimus. Nė vienos tarnybinės nuobaudos iki šiol negavusiam M.Būtai staiga skirti du papeikimai, kuriuos pasirašė Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas. M.Būta pasijuto nubaustas neteisingai ir pasiprašė atleidžiamas iš pareigų savo noru. Nuo šiandien jis nebevadovauja Klaipėdos filialui. „Galvojau, kad truputį ilgiau teks padirbėti. Niekada nelakstydavau iš vienos darbovietės į kitą. Bet išėjo kaip išėjo“, – neslėpė nusivylimo M.Būta.
Skundų neišgirdo
Vakar paskutinė darbo diena šiame centre buvo ir biologei Liudmilai Dacienei. Ši specialistė centre dirbo 18 metų. Kalbama, kad jai pasiūlyta darbo vietą palikti po to, kai ji spalio pradžioje paragino kolegas raštu kreiptis į V.Kalibatą.
„Darbuotojai yra išsekę dėl per didelių darbo krūvių. Darbo aplinka tapo stresinė, žmonės nebeturi laiko pavalgyti, skundžiasi skrandžio skausmais, širdies aritmija, nemiga, depresija. Darbuotojai turi šeimas, vaikus, tačiau nebegali planuoti savaitgalių, darbo grafikai per mėnesį koreguojami 3–4 kartus, už viršvalandžius neatlyginama“, – teigiama darbuotojų laiške vadovui.
Filialo darbuotojai dėl sumažėjusio vietos donorų skaičiaus priversti rengti vis daugiau išvykų į kitus miestus ir rajonus. Rašte V.Kalibatui jie teigė, jog dėl slaugytojų registratorių trūkumo išvykose kyla daug nepasitenkinimo. Donorai pyksta, kad turi laukti ilgose eilėse. Vien dėl to spalio 4 d. Tauragės ligoninėje kantrybės netekę išėjo dešimt donorų.
Tačiau į šį laišką filialo darbuotojai nesulaukė jokios reakcijos.
Algos vis dar vėluoja
Sunkius laikus išgyvena ir Nacionalinio kraujo centro konkurentas – bendrovė „Kraujo donorystės centras“. Nors Klaipėdos filiale donorų netrūksta, kur kas mažiau sutarčių su ligonėmis turintis centras nepajėgia laiku atsiskaityti su darbuotojais.
„Mes gi realistai esame – stebuklų nebūna. Atlyginimus gauname pavėluotai, tačiau nedirbame visai be atlygio, džiaugiamės bent jau tuo, kad įsiskolinimas už darbą nedidėja“, – sakė „Kraujo donorystės centro“ Klaipėdos filialo vadovas Bronius Pliuškys. Jis vylėsi, kad užsakymų daugės ir įmonės finansinė padėtis pagerės.
B.Pliuškys prisipažino nustebęs, kad donorų neišbaidė pastaruoju metu viešumoje pasklidusi negatyvi informacija apie kraujo kokybę. „Dabartinius poreikius patenkiname visiškai ir įvykdome visus užsakymus“, – užtikrino jis.
Abiejų kraujo centrų darbuotojai įsitikinę, kad skandalą dėl kraujo stygiaus buvo galima prognozuoti. Tai esą lėmė nuo pernai pasikeitusi kraujo tiekimo ligoninėms tvarka, kai šios kraujo komponentus ėmė pirkti viešojo konkurso būdu už mažiausią kainą. Staiga kraujo pristigusi ligoninė negali jo nusipirkti iš kito centro.
„Tos sutartys yra žaidimas su ugnimi. Ir Klaipėdoje buvo kritinių situacijų vien todėl, kad įstaigos bijojo iš kitų centrų paprašyti trūkstamo kraujo, kurio būtinai reikėjo ligoniui. Per pastaruosius pusantrų metų vyksta totali destrukcija, kitaip to nepavadinčiau“, – rėžė B.Pliuškys.
