Berniukas bijodavo grįžti namo, kai nebūdavo mamos
Kaip pasakojo Kazlų Rūdos savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Loreta Urbštienė, šeima persikėlė gyventi į savivaldybę tik balandžio mėnesį ir netrukus atsidūrė rizikos šeimų grupėje. Mat buvo pastebėtos problemos, kurias šeimoje kelia vyras. Pastarasis turi problemų dėl alkoholio, nedirba, yra agresyvaus būdo ir nesutaria su moters vaikais. Moteris, pasak specialistės, tokios priklausomybės neturi.
Šeimoje iš viso penki vaikai. Vyriausias auga su seneliais, o kartu su motina likusios dvi vienuolikmetės dvynukės, minėtas berniukas ir bendras vienerių metų vaikas su dabartiniu vyru, su kuriuo ji oficialiai susituokusi.
Vietos policija buvo sukelta ant kojų, kai mama, vėlai, jau po vienuoliktos valandos vakaro, grįžusi iš darbo nerado sūnaus. Paaiškėjo, kad jį iš namų apie devintą vakaro išvarė patėvis. Vaikas į žvarbą išėjo vilkėdamas tik marškinėliais ir kelnaitėmis.
Stabdydavo pakeleivingas mašinas ir prašydavo nuvežti ten, kur „kebabai“ ir „traškučiai“. Į klausimą, kodėl nori ten važiuoti, atsakydavo: nes ten mama dirba.
„Mama dirba pamaininį darbą degalinės kavinėje, todėl dažnai namo grįžta vėlai. Šeimoje dirba tik ji viena. Jaunas, augalotas vyras nedirba, nors ne kartą jam sakėme, kad vyras turėtų dirbti šeimoje, o moteris prižiūrėti vaikus. Deja, viskas bergždžiai. Berniukas bėgdavo ne tiesiai iš namų, bet iš mokyklos, po pamokų, kai reikėdavo važiuoti namo, bet jis žinojo, kad mamos tuo metu namie nėra. Stabdydavo pakeleivingas mašinas ir prašydavo nuvežti ten, kur „kebabai“ ir „traškučiai“. Į klausimą, kodėl nori ten važiuoti, atsakydavo: nes ten mama dirba.
Ne kartą kalbėjomės su šia šeima. Sutuoktiniai buvo įpareigoti lankytis pas psichologą, kad vyras eitų dirbti, o moteris prižiūrėtų vaikus. Darėme viską, ką turime daryti. Vyrui buvo pasakytas konkretus laikas, kada atvykti pas psichologą, reikėjo tik per gatvę pereiti, bet jis to nepadarė. Kvietėme į tėvystės įgūdžių kursus, taip pat neatėjo. Mokykloje su vaiku dirbo psichologas, net buvo sutarta su dienos centru, kad mokytoja pasiimtų vaiką ir nusivestų. Ir berniukas lankė dienos centrą. Su tarnybomis jis neturėjo problemų, problemos jam kildavo namuose, kai nebūdavo mamos“, – teigė specialistė.
Anksčiau berniukas mokėsi kitame miestelyje, todėl namo jam tekdavo važinėti. Specialistų paraginta, mama sutiko jį perkelti į mokyklą Antanave. Čia vaikas mokosi tik nuo spalio mėnesio.
Vaikų likimas bus sprendžiamas po pokalbio su mama
Šiuo metu moteris išvykusi kartu su sūnumi į ligoninę. Kiti vaikai iš namų paimti ir šiuo metu apgyvendinti globos namuose.
„Tik neseniai moterys, susirinkusios vaikus, grįžo. Patalpinome visus vienoje patalpoje. Kol kas dar jų nekalbinome. Norime, kad pavalgytų, apsiprastų, nurimtų. Vaikai globos įstaigoje tikrai bus tol, kol grįš mama. Jeigu berniuko sveikata nelabai gera, kiek ją žinome, vieno sūnaus ji tikrai nepaliks. Ji rūpinosi vaikais. Kalbėsimės su ja ir aiškinsimės, kokie jos tolesni sprendimai, ką ji toliau darys. Tuomet spręsime, ką daryti su vaikais, ar galima juos grąžinti šeimai. Vyrą policija sulaikė apklausai, vėliau spręs, ką su juo daryti – paleisti ar sulaikyti.
Beje, iš Norvegijos atsiliepė vaiko tėvas. Jau kurį laiką su juo bendraujame. Jis pirmasis į mus kreipėsi pranešdamas apie negerą situaciją namuose. Matyt, išgirdo iš giminių. Tačiau jis penkerius metus su vaiku nebendravęs, vėlgi neaišku, ar užsimegs ryšys“, – svarstė L.Urbštienė.
„Šiuo metu šeima savo būsto neturi – glaudžiasi susispaudę dviejuose kambariukuose, kurių vienas labai mažas. Stovi eilėje socialiniam būstui gauti ir yra didelė galimybė visai greitai jį gauti. Kaip tik šnekėjome praėjusią savaitę, kad šitai šeimai labai reikia būsto. Pasak pašnekovės, moteris rūpinasi šeima, nori siekti šio to daugiau, netgi buvo pradėjusi studijuoti socialinį darbą, bet nusprendė, kad šis darbas bus per sunkus jai. Vaikus išlaikyti ji sugebėtų ir viena. Tuo tarpu vyras, panašu, kad dirbti nenori ir nelinkęs keistis. Esą tai ne jo problemos.
Tačiau vėlgi viską reikia įvertinti – koks tai būstas, kiek reikės mokėti komunalinių mokesčių. Kai žmogaus pajamos nedidelės, prasidės skolos – vėl problema. Jei suteiksime būstą neįvertinę visų galimybių, šeima tik dar labiau įklimps“, – teigė pašnekovė.
Išvarė iš namų pusnuogį
Kaip informavo Policijos departamentas, sekmadienį 23.35 val. Marijampolės apskr. VPK gautas moters pranešimas, kad apie 21 val. Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo kaime jos sugyventinis iš namų išvarė 8 metų sūnų.
Į paiešką nedelsiant įsitraukė 3 Marijampolės apskr. policijos ekipažai, kinologas, pasitelkti kaimo gyventojai, tačiau berniukas nerastas. Jo ieškota visą naktį.
Iki 5.30 val. patikrintos visos kaimo sodybos, aplinkiniai kaimai, pasitelkus Marijampolės PAGD pareigūnus, apžiūrėtas tvenkinys, tačiau berniukas nerastas.
Apie 9.05 val. ieškotas aštuonmetis rastas gyvas, tik sušalęs, pranešė Policijos departamentas. Berniukas slėpėsi netoli namų esančiame ūkiniame pastate, palėpėje. Jis buvo apsiklojęs kartono lapais. Vaikas iš namų išėjo vilkėdamas tik marškinėlius ir apatines kelnaites.
Medikai, apžiūrėję rastą vaiką, konstatavo kūno atšalimą, todėl išvežė berniuką į ligoninę.
Jei griežtai būtų paimami vaikai, jų netektų apie pusę šeimų
Pasak pašnekovės, Lietuvoje, deja, daug panašių istorijų, kai moteris kenčia vyro tinginystę, smurtą, o pati laiko visus namų kampus.
„Gal jos tai daro iš nepasitikėjimo savimi, bijodamos likti vienos. Ir šis nepasitikėjimas perduodamas iš kartos į kartą: išauga nauji tėvai, kurie taip pat neturi tėvystės įgūdžių. Pas mus vyksta paskaitos šia tema, bet nepriversi žmogaus ateiti, jeigu jis pats nenori. Ką jis ten išgirsta, vėl klausimas, bet net jei tik kelis sakinius išgirdo ir taikys, jau gerai. Reikia pripažinti, kad jeigu mes įvardintume, kad visais tokiais atvejais vaiką reikia paimti iš šeimos, tuomet vaikų netektų apie pusę Lietuvos šeimų.
Reikia pripažinti, kad jeigu mes įvardintume, kad visais tokiais atvejais vaiką reikia paimti iš šeimos, tuomet vaikų netektų apie pusę Lietuvos šeimų.
Taigi dėmesį sutelkti reikia pirmiausiai į priežastis. Galbūt visus reikėtų per prievartą varyti į tėvystės įgūdžių kursus, dar kokias nors programas vystyti, nes kai pasikalbi, kaimuose supratimas apie vaikų auklėjimą tragiškas. Savivaldybėje turime kodavimosi nuo alkoholizmo programą ir ja visai naudojamasi, bet kiek ji pasiteisina, viskas priklauso nuo motyvacijos. Ir specialistai mums sako – nesiųskite žmonių pas mus, nes jeigu jie neturi motyvacijos, tai tuščias darbas. Mes nieko negalime padaryti. Pirmiausiai tuos žmones reikia motyvuoti“, – svarstė L.Urbštienė.
Tiesa, sėkmės istorijų yra. Kai iš vienos šeimos buvo paimti vaikai dėl motinos alkoholizmo, iš pradžių ji atsisakė vykti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, bet galiausiai, vyro įkalbėta, sutiko. Grįžusi atėjo ir padėkojo, kad buvo išsiųsta.
„Svarbiausia, kad pats žmogus suprastų, kad jam reikalinga pagalba. Tačiau gali praeiti ir 10 metų, kol jis tai supras. Žmogus turi patirti didžiulį sukrėtimą, atsidurti visiškoje duobėje, kad pradėtų iš jos kilti. Ir ne visi pakyla“, – teigė pašnekovė.
