Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš Vilniaus katedros varpinės – žvilgsnis į Gedimino kalną, senamiestį ir Neries vingius

Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Visą dešimtmetį Vilniaus katedros varpinė buvo uždaryta, o pastaruosius trejus metus vyko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. Gegužės 16 dieną varpinė atveria duris lankytojams ir bus pasiruošusi priimti visus norinčius pasidairyti ir po ją, ir po miestą per varpinės langus.

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų.

XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalis. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai.

Pagrindinė varpinės funkcija – skambinti varpais. Katalikų bažnyčioje pamaldų metu varpais pradėta skambinti VII amžiuje. Šie muzikos instrumentai priskiriami vadinamiesiems idiofonams. Varpų skambesį nulemia daug gaudžiančių garsų, kurie idealiu atveju atitinka viršutinių garsų sekos oktavos struktūrą.

Varpai liejami iš bronzos (apie 77 proc. vario ir 23 proc. alavo), puošiami ornamentais, herbais, Šventojo Rašto citatomis. Prieš užkeliant ir pakabinant varpinėje, bažnyčių varpai yra pašventinami, labai dažnai jiems suteikiami šventųjų vardai. Varpai tvirtinami prie pritaikytos sijos, kabinami ant sukamosios ašies, o jų viduje pritvirtinama laisvai pakabinta šerdis iš kalto arba lieto metalo. Varpo, šerdies ir pagrindo matmenys kruopščiai apskaičiuojami, nes tai leidžia pasiekti pageidaujamų smūgių dažnį.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus

2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai – Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos, Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio.

Didžiausias varpas sveria 2 595 kg, mažiausias – 464 kg. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus

Iš varpinės – vieno seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų – atsiveria graži panorama.  Tad atėję lankytojai galės pasigrožėti ja, o taip pat apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas.

Komiksų mėgėjams, kurie nori susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda, parengtas edukacinis kompiuterinis žaidimas „Gedimino sapnas“. Bus rengiamos ir virtualios kelionės „Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!“, kurios metu pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras galima stebėti miesto panoramą ir žymius architektūros paminklus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vilniaus katedros varpinė ir vaizdai per jos langus

Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuos ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus katedros požemių administracija. Gegužės–rugsėjo mėnesiais varpinė bus atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val., šaltuoju metų laiku – viena valanda trumpiau.

Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo objektą, įgyvendintas projektas „Katedros varpinės tvarkybos darbai – remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio bendra suma 969 636 Lt, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – 816 907 Lt. Ekspozicijos įrengimą taip pat rėmė Vilniaus ir Kelno arkivyskupijos, Kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min