Pasienio gyventojams nebereikės vizų vykstant į kaimynų valstybę. O tai reiškia, kad bus galima užsidirbti vežant į Vilnių pigesnes baltarusiškas prekes, degalus, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Daugelis dar prisimena, kaip prieš porą dešimtmečių atrodė Halės ir Kalvarijų turgaviečių prieigos, kurias buvo apgulę prekeiviai maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, atvežtomis iš Baltarusijos.
Tada tokiu būdu užsidirbdavo ne tik baltarusiai, bet ir ne vienas vilnietis. Ar sugrįš tie laikai, netrukus pamatysime.
Aistras pakaitino Baltarusijos televizija, kurią pasienio kaimuose žmonės žiūri mieliau nei Lietuvos.
Kaimiečiai išgirdo, kaip Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pirmininkas Ihoris Račkovskis tikino, kad susitarimas su Lietuva bus pasirašytas jau artimiausiomis dienomis. Generolas aiškino, jog Baltarusija išplėtė pasienio zonos, kurios gyventojams bus taikomas supaprastintas sienos kirtimas, teritoriją iki 50 kilometrų nuo valstybės sienos.
Pasak I.Račkovskio, toks susitarimas liudija, kad Baltarusija nėra izoliuota valstybė. Su Latvija ir Lenkija ši valstybė tokius susitarimus jau pasirašė.
Susitarimą buvo planuojama pasirašyti dar pernai rugsėjo mėnesį per Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos vizitą į Lietuvą.
Tačiau tada Batka parodė špygą. Dabar baltarusiai aiškina, jog belieka išspręsti problemą, kaip tinkamai įrengti pasienio punktus.
Smulkių kontrabandininkų nebijo
„Kiek pasienio moterytė, gyvenanti vienoje ar kitoje pusėje, gali ant savęs pernešti tų cigarečių? Labai nedaug. Kontrabanda iš tiesų vyksta ne pavienių žmonių kaimyninio bendravimo metu, ji gabenama sunkvežimiais, traukiniais, ir mes net nežinome kuo. Galbūt vienas kitas žmogus, kokia moterystė ką nors perneša.
Kitų šalių praktika rodo, kad Šengeno sutarties suteikiama galimybė palengvinti judėjimą pasienio ruožo žmonėms eiti vieniems pas kitus smarkiai kontrabandos mastų nepadidina, tik paskatina bendravimą”, – sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
