Įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje beveik nėra mažų ir sveikų vaikų, kuriuos būtų galima pasiūlyti įvaikinti užsieniečiams, nes šiuos mažylius įvaikina patys lietuviai. Tačiau lietuviai, įvaikinti specialių poreikių vaikų neskuba.
„Vaikai su specialiais poreikiais, kurie įeina į tarptautinį įvaikinimą, vargu ar bus greitai įvaikinti Lietuvoje. Nes tai yra vaikai vyresni, nei 10 metų amžiaus, tai yra vaikai, kurie yra iš trijų ir daugiau brolių ar seserų grupės. Ir tai yra vaikai, turintys tikrai labai rimtų sveikatos sutrikimų, įvairių apsigimimų ir panašiai“, – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Simona Bronušienė.
Įvaikinimo tarnybų specialistai tikina, kad lietuviai pildydami įvaikinimo paraiškas visuomet nurodo, kad siūlomas vaikas turi būti geros sveikatos arba su pagydomais sveikatos sutrikimais, taigi ir pasiūlyti įvaikinti rimtą negalią turintį vaiką nėra galimybių.
Tuo metu sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos pirmininkė įsitikinusi, kad mūsų šalyje auginti neįgalų vaiką tikras iššūkis, todėl svarstyti apie tokio vaiko įsivaikinimą gali tik labai drąsūs žmonės.
„Jeigu žiūrėsime popierius, įstatymų bazę, tai viskas ten gražiau surašyta, viskas tvarkoje. Bet gyvenimas sako visai ką kitą, nes šeima, kuri augina neįgalų vaiką, šiandien gauna vienintelę garantuotą pagalbą – socialines išmokas“, – sako bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova.
„O kalbant apie realią pagalbą šeimai, kad šeima galėtų gyventi kaip ir kiekvienas iš mūsų, kad galėtų eiti į darbą, kad galėtų išvažiuot atostogaut, galiausiai, jeigu tėvai suserga, kad kažkas galėtų prižiūrėt tą vaiką, tokios pagalbos mes neturim“, – pridūrė ji.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra kone pustrečio tūkstančio specialiose globos įstaigose gyvenančių vaikų su įvairaus laipsnio psichine ir fizine negalia.
