Kaulus iškasė lietaus kanalizaciją Anykščių šv.apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje įrengiantys statybininkai. Vyrai teigė šventoriuje dirbantys gerą mėnesį, tačiau kaulų aptikę tik prieš savaitę.
Jų darbą prižiūrintis vilnietis archeologas Eugenijus Butėnas dalį rastų žmonių kaulų paliko gulėti ant netoliese buvusių lentų atplaišų, kitus sudėjo į mėlyną šiukšlių maišą. Dar pora atkastų skeletų taip ir liko gulėti žemėje. Jie pridengti vien akmenimis prispausta polietileno plėvele.
Statybininkų brigadininkas Vidas Kisielius teigė, kad atkasti ir į krūvą sudėti ar į maišą sukišti kaulai jų nestebina, tačiau baugina po šventorių sumaniusias pasivaikščioti moteriškes ar į Anykščius atvykstančius ekskursantus.
Statybininkai pasakojo girdėję, kad žmonių kaulus žadama kažkur išvežti, o bažnyčios klebonas Stanislovas Krumpliauskas tikino, kad jie netrukus vėl bus užkasti. Anot klebono, kad šventoriuje rasta kaulų, nieko neturėtų stebinti, nes ši bažnyčia – jau ketvirtoji, pastatyta anksčiau stovėjusiųjų vietoje.
Pasak S.Krumpliausko, aplink pirmąsias bažnyčias būta kapinių, tad statybininkai iškasa mūsų protėvių kaulų. Klebonas sakė pats ėjęs apžiūrėti atkastų skeletų ir įsitikinęs, kad jie palaidoti krikščioniškai ir netgi katalikiškai – galva į vakarus.
Anykščių savivaldybės kultūros vertybių apsaugos specialistė Daiva Gadliauskaitė tikino, kad jų miestas – archeologiniu požiūriu itin vertinga, daug tyrinėta vieta. Pasak jos, didžiąją dalį kasinėjimų atlikęs archeologijos mokslų daktaras Gintautas Zabiela visuomet džiugino kruopščiai ir tvarkingai atliekamais darbais.
Tačiau šiuo metu Anykščių bažnyčios šventoriaus darbų archeologinę priežiūrą atliekantis privatus archeologas vilnietis E.Butėnas žmones stebina į šiukšlių maišus sukištais protėvių kaulais.
Klausimas, kiek dienų šventoriuje mėtysis žmonių kaulai, supykdė archeologą E.Butėną. Jis patikino, esą jie gulės tiek, kiek reikia. Specialistas teigė viską darantis remdamasis Lietuvos įstatymais ir esą nė kiek nenukrypstantis nuo jų reikalavimų. Tiems, kuriuos pykdo ant lentų sudėti ar į šiukšlių maišus sukrauti kaulai, E.Butėnas patarė po šventorių nevaikštinėti.
Nors klebonas S.Krumpliauskas tikino, kad kaulai vėl bus užkasti bažnyčios šventoriuje, archeologas E.Butėnas pabrėžė, jog bus kitaip. Esą juos ketinama išvežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą antropologiniams tyrimams. Anot archeologo, kur juos padėti, spręs antropologai.
„Gal muilą virs, gal muziejuje laikys“, – ironizavo E.Butėnas.
Anykštėnams gerai pažįstamas ir jų maloniai prisimenamas, daugybę šio krašto vietovių ištyrinėjęs archeologas G.Zabiela neslėpė nuostabos, kad bažnyčios šventoriuje iškasti kaulai čia guli visą savaitę. Ne mažiau jį nustebino ir tai, kad dalis kaulų sudėta į šiukšlių maišus.
„Mes, archeologai, kaulus paprastai sudedame į tam pritaikytas dėželes ir paliekame saugioje, anaiptol ne atviroje vietoje. Tai daroma iškart juos atkasus. Ypatingu atveju jie gali pagulėti po atviru dangumi kokią dieną“, – teigė G.Zabiela. Anot jo, gerbti protėvių kaulus įpareigoja ir profesiniai, ir etikos reikalavimai.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė prisipažino nežinojusi apie Anykščių bažnyčioje rastus žmonių kaulus. Tačiau tai, kad kaulai kone savaitę guli sudėti ant lentų nuolaužų arba sukrauti į šiukšlių maišus, direktorę privertė suklusti. Ji tikino esanti nustebinta tokio archeologo darbo.
