Tiriant skundą paaiškėjo, kad prekybos centras platino dvi nuolaidų kortelės. Viena – „VIP shopping card“ buvo nemokamai suteikiama užsieniečiams ir neišduodama Lietuvos pilietybę turintiems asmenims. Kita – „Superkortelė“ buvo skirta Lietuvos gyventojams, tačiau už ją reikėjo sumokėti 10 litų, nemokamai ji buvo išduodama tik įsigijus prekių daugiau kaip už 300 litų.
Užsieniečiams skirtos kortelės garantavo ir daugiau privilegijų, pavyzdžiui, nuolaidas viešbučiuose, rašoma LGKT pranešime.
Nustatyta, kad klientai buvo skirtingai traktuojami gyvenamosios vietos ir pilietybės atžvilgiu. Kadangi į Lygių galimybių įstatymo diskriminacijos pagrindų sąrašą gyvenamoji vieta ir pilietybė neįeina, įstatymas nebuvo pažeistas.
„Nors pilietybė ir gyvenamoji vieta nepatenka į diskriminavimo pagrindų sąrašą, klientų diferencijavimas pagal šalis kelia abejonių. Dėl šios situacijos išaiškinimo jau kreipėmės į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – pranešime cituojama lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė.
Ši tarnyba informavo LGKT, jog „kreipėsi į prekybos ir pramogų centrą, siūlydama peržiūrėti nuolaidų kortelės taisyklių sąlygas <...>, kad Lietuvos piliečiai nebūtų diskriminuojami“.
LGKT metinėse veiklos ataskaitose yra siūliusi į diskriminacijos pagrindų sąrašą įtraukti ir gyvenamąją vietą. Kone kasmet dėl to sulaukiama skundų. Prieš kelerius metus buvo pateiktas skundas, kad tą patį automobilį draudžiant vienos draudimo bendrovės skirtinguose filialuose, draudimo kaina skirdavosi – sostinėje ji buvo didesnė, nei kitur.
Pernai buvo gauti 8 skundai dėl tautybės, po 6 – dėl kalbos ir religijos, 4 – dėl etninės priklausomybės. Dėl diskriminacijos labiausiai skundėsi didmiesčių gyventojai: vilniečiai pateikė 68 proc., kauniečiai – 16 proc. visų skundų.
