Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovai teigė, jog apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 val., tuo suskubo pasinaudoti verslininkai ir naktines parduotuves pervadino barais. Kai kurie iš tokių „barų“, pasak pareigūnų, teturi vieną kėdę arba neturi net jos, tiesiog tokioje stacionarioje viešojo maitinimo įstaigoje, pasinaudojus įstatymų spragomis, visą parą ir toliau prekiaujama alkoholiniais gėrimais.
Natūralu, jog įkaušę šių įstaigų lankytojai kelia triukšmą ir tuo piktina gyventojus. Neretai prisivaišinę alkoholio lankytojai ne tik triukšmauja, bet ir ima aiškintis santykius kumščiais, tad tenka įsikišti policijos pajėgoms.
Nuo šių metų sausio 1-os iki rugpjūčio 31-os gauta daugiau nei 150 iškvietimų į 12 tokių įstaigų. Aplinkinių namų gyventojai skundėsi dėl triukšmo, muštynių, plėšimų, neblaivių asmenų trukdymo dirbti. Pasitaikė ir rimtų sveikatos sutrikdymo bei kūno sužalojimo atvejų.
Kai kurioms iš tokių įstaigų yra išduotas leidimas prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą. Vienintelis būdas, kurį mato policijos pareigūnai, norint užkirsti kelią minėtiems nusikaltimams – policijai ir miesto savivaldybei bendradarbiauti ir prieš išduodant licenciją verstis veikla, kartu aptarti galinčias kilti problemas.
Užburtas ratas
Jei alkoholiu prekiaujančios stacionarios įstaigos pateikia pažymas, gautas iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, miesto valdžia neišduoti veiklos licencijų neturi pagrindo. Valdininkai teigia, jog kai kurie kriterijai, pagal kuriuos Maisto ir veterinarijos tarnyba išduoda pažymas, yra tiesiog juokingi. Kaip pavyzdys pacituotas vienos pažymos punktas, kuris skelbia, jog veiklos rūšis – gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla. Remiantis tokia teisine praktika, neišduoti licencijos savivaldybė negali.
Šią situaciją paprašyta pakomentuoti Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė teigė, jog ir jų įstaiga dėl įstatymo spragų – bejėgė. „Mes išduodame tokias pažymas remdamiesi ekonominės veiklos kodu. Mums svarbiausia, kad įstaiga atitiktų higienos reikalavimus“, – apie užburtą ratą primenančią situaciją kalbėjo skyriaus vedėja.
Pagal higienos reikalavimus kavinių patalpos turi būti pakankamo dydžio, ne mažiau nei 50 kvadratinių metrų, o pusė ploto turi būti skirta lankytojų salei. Mažiausi reikalavimai taikomi alkoholio perpylimui į taras, pasak J.Mačiulienės, tam galima naudoti ir vienkartinius indus. „Neturime preteksto nesuteikti pažymos. Tokios įstaigos atitinka baro kriterijus, tad iš higienos pusės mes negalime tų dalykų reguliuoti“, – kalbėjo specialistė.
Situacija galėtų keistis nebent tada, jei miesto savivaldybė veiklos licencijas išduos atsargiau pasitardama su policijos pareigūnais, kurie seka kriminogeninę situaciją tokiose įstaigose.
