Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Istorikas Algimantas Kasparavičius: lietuviai patys stimuliuoja informacinį karą

Algimantas Kasparavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Algimantas Kasparavičius
Šaltinis: Žinių radijas
0
Skaitysiu vėliau
A A

Istorikas Algimantas Kasparavičius mano, kad Lietuvos noras ieškoti priešų yra valstybės silpnumo ženklas, kuris tik įrodo šalies nesubrendimą tiek politikoje, tiek kultūroje.

„Priešų ieškojimas nekalba apie valstybės ir visuomenės politinę ir kultūrinę brandą.  Paprastai priešų ieškoti yra užsimojusios tos valdžios formos, kurioms reikia labai radikaliai mobilizuoti visuomenę. Jos, neturėdamos tam tikro priešo įvaizdžio, pačios sunkiai išsilaiko valdžioje, sunkiai randa kalbą su savo piliečiais. Tai yra silpnumo ir baimės ženklas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė istorikas.

Pašnekovo nuomone, būtent taip elgėsi stalininė Rusija, vėliau Hitleris, dar vėliau mažesni autoritariniai režimai Vidurio ir Rytų Europoje.

„Tai, kas paskutinį pusmetį vyksta Lietuvos viešojoje erdvėje, šalies politinėje retorikoje, žiniasklaidoje – tokiu būdu mes tiesiog stimuliuojame informacinį karą, patys jį skelbiame visai eilei savo kaimyninių valstybių. Prisiminkime 2013 m. pavasarį, vasarą, kada politinėje erdvėje buvo linksniuojama Lenkija, nuo 2013 m. pabaigos į pirmają vietą vėl išsiveržė Rusija“, – priminė A.Kasparavičius.

„Kuo mes daugiau ieškome priešų, tuo valstybės saugumo lieka mažiau. Man regis, Lietuva kur kas saugiau jautėsi kokiais 2004-aisiais, 2005-aisiais, 2006-aisiais, o ne 2013-aisiais ar 2014-aisiais“, – tikino istorikas.

Istorikas tikino, kad priešų paieškas galima įvardyti kaip tam tikrą šizofrenijos požymį, kada valstybėje nėra būdų ar formų, kurios padėtų organizuoti progresą. Būtent tuomet yra ieškoma priešų, bet tokiu būdu nėra sustiprinamas valstybės saugumas.

„Kuo mes daugiau ieškome priešų, tuo valstybės saugumo lieka mažiau. Man regis, Lietuva kur kas saugiau jautėsi kokiais 2004-aisiais, 2005-aisiais, 2006-aisiais, o ne 2013-aisiais ar 2014-aisiais“, – tikino istorikas.

Visą laidos įrašą galite rasti čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min