„Bylą nagrinėjanti teisėja priėmė nutartį pakartotinai priverstinai atvesdinti į posėdį neatvykusius liudytojus, dėl to skelbiama pertrauka“, - žurnalistei sakė teismo atstovė spaudai Rasa Vekterienė.
Dėl tarnybos pareigų neatlikimo, saugomos teritorijos suniokojimo ir eismo įvykio kaltinimai buvo pareikšti bendrovei „Šilutės polderiai“.
Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Šilutės rajono apylinkės teismui buvo perduota 2013 gegužės 22 dieną.
Joje dėl tarnybos pareigų neatlikimo, saugomos teritorijos suniokojimo ir eismo įvykio kaltinimai buvo pareikšti bendrovei „Šilutės polderiai“. Atsakove šioje byloje pripažinta ir Šilutės rajono savivaldybė, Minijos upės krantinių rekonstrukcijos užsakovė.
Skandalu virtusi rekonstrukcija buvo pradėta 2010-ųjų vasarą. ES fondų finansuojamą, kelių milijonų litų vertės projektą vykdė bendrovė „Šilutės polderiai“ . Architektūrinio draustinio ribose ji be paveldosaugininkų leidimo iškirto kelis šimtus pakrantės medžių. Klaipėdos apygardos prokuratūra padarytą gamtai žalą įvertino 560 tūkst. litų.
Šilutės rajono savivaldybė ir bendrovė „Šilutės polderiai' žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais ši žala buvo jiems priteista, skundė iki Aukščiausiojo teismo.Pastarasis sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl Nemuno deltos regioninio parko, saugomos teritorijos, niokojimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
Bet Šilutės rajono apylinkės teisme ji stringa, nes liudytojai vengia pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Tad priimtas sprendimas pakartotinai juos atvesdinti.
Tuometinis Nemuno deltos regioninio parko direktorius Nerijus Gricevičius 2010-ųjų vasarą, kilus skandalui, neteko pareigų. Jį už aplaidų darbą tada atleido Lietuvos Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė. Buvęs „Šilutės polderių“' bendrovės vadovas Rimantas Liatukas taip pat paliko darbą ir pareigas, o krantinių rekonstrukcijos projekto vykdymas buvo ilgam sustabdytas.
Dabar jis baigtas, bet projektuotojų ir rangovų darbo brokas kairiojo kranto gyventojams trukdo patogiai pasiekti vandenį. Ir meškeriotojai, plūstantys į Mingę, tvirtina - ES milijonai panaudoti, bet kraštovaizdis nuskurdintas, upė įsprausta į pernelyg stačius melioracijos kanalo šlaitus, kai kur pasiekti vandenį galima tik atsineštomis kopėčiomis.
Mingės kaimo medžių kirtimo istorijai – jau ketveri metai, o kaltieji iki šiol išvengė atsakomybės.
Mingės kaimo medžių kirtimo istorijai – jau ketveri metai, o kaltieji iki šiol išvengė atsakomybės. Žala gamtai neatlyginta. Atrodo, kad ir šios bylos baigtis bus tokia, kaip ir teršėjų srutomis. Ir vienu, ir kitu atveju už jų šmėžuoja vietinės valdžios, Šilutės politikų šešėliai.
Šilutėje senaties termino – penkerių metų – užpernai sulaukė ir po ilgo stumdymo po teismus buvo numarinta kita gamtos niokotojų byla. Ji iškelta 2007 kovą „Grabupėlių“ kiaulidžių komplekso bendrovei, kurios vienas savininkų buvo vietos politikas, dabartinis vicemeras Algirdas Balčytis.
Pareigūnai nustatė, jog bendrovė neužkirto kelio ekologinei nelaimei, blogai prižiūrėjo irti pradėjusį srutų rezervuarą, jo šlaitai griuvo, ir srutos išsiliejo į aplinką. Gamtai buvo padaryta apie 1,5mln. litų žala. Ji nekompensuota iki šiol.
