Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2016 12 03

Jau greitai prasidės nekintančios tamsos metas

Kalendorius liudija, kad jau žiema. Tą nedrąsiai patvirtina sniegelis, kuris ėmė ir iškrito savaitės pradžioje, o daug kur iškrito ir vėl ištirpo. Žinoma, į tikrą žiemą ar jos pradžią tai dar nepanašu, bet – dabar nieko kito negalime laukti ir tikėtis – tik žiemos. Gamta, ruošdama tikrą kelią tikrai žiemai iš pradžių turėtų atšaldyti žemę, paruošti pagrindą sniegui, kad iškritęs jis iš karto netirptų. Tik po to tiktų barstyti, krėsti patį sniegą.
Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nereikia skubinti laiko

Gamta žino, ką daro. Daug šių metų sniego jau ištirpo, susigėrė žemėn ir tai buvo labai naudinga. Gali būti, kad dabar viskas bus jau ne vandeniui, bet – žiemai. Likus trejetui savaičių iki Kalėdų, viskas, o labiausiai – mūsų mintys – yra skiriamos šventėms.

Tačiau mums ne mažiau svarbu, kad diena, kuri dabar trunka šiek tiek daugiau nei 7 su puse valandos, trumpės visai nedaug – per 2 savaites praras 20 minučių šviesos. Po to prasidės nekintančios tamsos metas.

Bet neskubinkime laiko, Kalėdos šiemet tikrai bus, į mūsų namus atkeliaus eglutės. Kol mes svajojame, planuojame kalėdines dovanas, kai kam jų reikia jau dabar. Tai visi – ir žmonės, kuriems reikia mūsų pagalbos ir atjautos, ir gamta – jai ne taip svarbi mūsų pagalba, kiek supratimas.

Sniego jau sulaukėme, žvėrys ir paukščiai juo nesistebi, netūno guoliuose. O svirbelių vis nėra. Keista – kai kas mato jų pulkus, bet kai kuriems jų pastebėti nepavyksta. Ko gero, ir šie metai yra ne jų.

Tačiau kiti paukščiai, jau likę gyventi sėsliai, prisiminė mus. Jeigu jų laukėme, jei įruošėme lesyklas, sparnuočiai būtinai atsiliepė į šį gerą darbą. Na, o jeigu lesyklos nėra, nesistebėkime, kad paukščių nematyti.

Gamtos televizorius

Tačiau mes dabar galime padaryti gerus darbus ir sau, ir gamtai. Dabar kaip tik laikas pasiruošti namų televizorių, kuris labai pigus, negenda ir veikia nenaudodamas nė kruopelės elektros energijos.

Jis ruošiamas taip – netoli lango, prie kurio yra stalas ir patogus krėslas sėdėti, iškeliama akiai malonios išvaizdos lesykla, papilama lesalo. Kai paukščiai pradeda ja domėtis, pats laikas sėsti ir žiūrėti.

Prisipažinsiu, yra šimtai, o gal net tūkstančiai žmonių, kurie tokį televizorių turi. O paukščiai, lankantys jų lesyklas, yra pažįstami, kai kas net vardus turi. Taigi, tamsiuoju metu tiems, kas negali laisvai per sniegus straksėti, kam kelionė iki parduotuvės yra tikras žygis, toks televizorius yra labai geras būdas nuotaikai pakelti. Jame viskas tikra, nėra apkalbų, visi elgiasi gražiai. O, kad mums taip!

Toks televizorius mums yra džiaugsmas, paukščiams – garantija visai žiemai. Tačiau mes turime būti pasiruošę viskam. Kas žino, kada reikės iš sniego gelbėti ežiukus, priglausti sužeistus ir išalkusius stirnų jauniklius. Beje, kartais tie gyvūnai gali būti visai maži. Štai iš Garliavos laišką parašė LRT RADIJO klausytoja Nijolė. O jos pasakojimas labai nepaprastas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žiema Vilniuje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žiema Vilniuje

„Paspaudus šaltukui nukrito lapai, susiruošiau juos sugrėbti. Dirbdama pamačiau raudonuojančius taškelius – septyntaškes boružes, kurios buvo sušalusios ir nejudančios. Surinkau jas ant delno, atsinešiau į kambarį ir apgyvendinau degtukų dėžutėje su trupučiuku vatos. Dar įpyliau lašelį vandens, ir jos sušilusios sumigo. Kitą dieną atidariau dėžutę ir nustebau“, – rašo laiško autorė.

Radijo klausytoja teigia, kad nustebti tikrai buvo kuo: „Boružės išropojo iš dėžutės, pabėgiojo aplinkui ir vėl pamažu susirinko į savo dėžutę. Netrukdžiau joms – sėdėjau šalia ir ganiau jas akimis, gėrėjausi jų sugebėjimais. Tik dabar supratau, koks yra išmanus tas mažas padarėlis, kokia išmintinga yra gamta, sukūrusi tokius savo vaikus.“

Šio laiško turinys labai nustebino. Smagu, kad yra tokių pastabių žmonių. Tačiau neramina vienas dalykas – boružėlės. Prieš žiemą jos ir turi tapti nejudrios, mūsų akimis – lyg apmirusios. Tokia būsena joms yra pati tikriausia. O mes, norėdami joms padėti, padarome klaidą – atsinešame į šiltas patalpas, sužadiname ir taip priverčiame jas prarasti dalį energijos.

Kaip reikėtų tokiais atvejais elgtis? Neliesti. Arba, surinkus ten, kur joms gali būti pavojinga, nunešti į kitą lapų krūvą, prie komposto dėžės, prie ūkinio pastato. Tokia pagalba boružėms bus pati geriausia. O šįkart buvo atliktas įdomus eksperimentas. Beje, dar ne vėlu boružėles įkurdinti kur nors gamtoje, kad jos pasislėptų ir gyventų, ilsėtųsi iki pavasario.

Sniego jau sulaukėme, žvėrys ir paukščiai juo nesistebi, netūno guoliuose. O svirbelių vis nėra.

Žaisliukai – iš tikro ledo

Kalbant apie kalėdines eglutes, kyla įvairių minčių, kokios labiausiai tiktų namams. Gali būti, kad daugeliui gražiausios, mieliausios – nukirstos, tiesiai iš miško atkeliavusios eglelės. Likus trims savaitėms iki Kalėdų, daug kas jas jau neša į namus, netgi puošia. Žinoma, jeigu puošiama gyva, auganti eglutė, galima ją įnešti į namus – tegul atsigauna šilumoje, ir laistoma gyvena.

Reikia nepamiršti ir eglučių, kurias esame pasodinę prie savo namų – juk jos visada gaiviai žalios, tikros šventinės puošmenos. Jas dar galima papuošti tikrais, iš ledo pagamintais žaisliukais, kaip ir dera Kalėdoms.

Vakare į formeles reikia pripilti vandens, į jį pridėti uogų, mažų obuoliukų, būtinai – storą siūlą, ir sušaldyti. Dabar tai padaryti jau galima ir be šaldytuvo. Rytą žaisliukai jau baigti ir gali būti kabinami ant eglutės.

Ne laikas darbams ruoštis, kai svarbūs jų rezultatai. Reikalui esant mes mokame apie tai pasakyti ir kitaip. O iš tikrųjų, daugelį žiemai reikalingų ir svarbių darbų turėjome atlikti jau anksčiau. Kai ko padaryti dar nepavėlavome.

Darbų daug, juos reikėtų baigti iki Kalėdų. Negražu būtų likti taip – su nebaigtais darbais, su neuždengtais stogais. Tada ir šventės šventėmis nebus.

Dažnai manome, kad didelius darbus mums gali padėti atlikti pati sunkiausia, didžiausia ir galingiausia technika. Tačiau kartais sužinome, kad gamtoje yra pakankamai pačių mažiausių organizmų, kurie stebina tuo, kaip geba darbuotis.

Kviesti pagalbą reikia įsitikinus

Aplinkos tarša naftos produktais yra viena pavojingiausių. Gerai, kad Lietuvoje jau mokame tvarkytis ištikus avarijoms, galime išvalyti užterštus gruntus. Kartais norėtume, kad viso to daryti nereikėtų.

Tačiau ima ir nutinka taip, kaip yra buvę net mūsų pajūryje – per audras sugadinti, sudaužyti naftos produktus vežantys tanklaiviai pavojingai užteršia jūrą, pražudo begalę jūros organizmų, ypač – jūros žvėris ir vandens paukščius. Labai sunku valyti jų plunksnas, išsaugoti jų gyvybes.

Jūra dar ilgai alsuos iš gilumos kylančia vasaros sukaupta šiluma. Tiesa, vanduo jau ir ten gana vėsus, tačiau jis labai tinka žiemojantiems paukščiams. Kai ledu pradeda trauktis ežerai, į Baltijos pakraščius suskrenda kragai, antys, gulbės. Tačiau daugiausiai yra nuodėgulių, juodųjų, ledinių ančių – jos atskrido iš tolimos šiaurės. Ten jau senokai žiema, o pas mus šiems paukščiams dar yra šilta žiemavietė.

Mes visada su baime laukiame tokios žiemos pradžios, kai ant užšalančių ežerų, tvenkinių ledo lieka antys, laukiai, gulbės. Ne vienas, akies krašteliu pamatęs tokį vaizdą, puola blaškytis, skambinti visur ir kelti sumaištį – juk paukščiai prie ledo prišalo!

Prie ledo paukščiai prišąla be galo retai – gal tik labai šaltą žiemą ir tai tik ligoti, paliegę. Visi kiti yra atsparūs, o judėdami jie neleidžia savęs įveikti net ledo gniaužtams. Ką daryti, pamačius tokius paukščius? Pirmiausia reikia įsitikinti, ar jie tik ilsisi, ar jiems būtina pagalba. Jei paukščiai sužeisti, paliegę ir negali skristi, skambinkime bendruoju pagalbos telefonu 112, jūsų skambutį užregistruos ir nukreips gyvūnų gelbėtojams.

Jeigu kviečiame gelbėtojus prie nesamos problemos, prarandame labai daug – jie atvažiavę negali išgelbėti gerai skrendančių paukščių, o be to – kol jie čia, jūsų suklaidinti, keliavo, bandė ledo tvirtumą, kažkur kitur jų pagalbos nesulaukę žuvo sužeisti gyvūnai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius