Krašto apsaugos ministerija praneša, kad politinį sprendimą dėl oro policijos misijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje ir reikalingų pajėgų dislokavimo Lietuvoje Šiaurės Atlanto Taryba priėmė 2004 m. kovo 17 d. Pirmosios pasiūlymus prisidėti prie oro policijos funkcijų vykdymo Baltijos šalyse pateikė Belgija, Norvegija, Danija ir Jungtinė Karalystė.
NATO greitojo reagavimo oro policijos misija Baltijos valstybėse yra puikus kolektyvinio solidarumo pavyzdys, užtikrinantis efektyvų išteklių pasiskirstymą ir bendrus standartus NATO erdvėje. Per penkerius narystės NATO metus oro policijos misijoje Baltijos šalyse jau yra dalyvavę karinių oro pajėgų kariai iš 13 NATO valstybių – Belgijos, Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos ir Vokietijos. Belgija, Norvegija, Vokietija, JAV ir Lenkija misijoje yra dalyvavusios po du kartus.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./2004 m. kovo 29 d. Šiaulių aerodrome nusileidę Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai F-16 Fighting Falcon |
Šiuo metu Šiaulių kariniame aerodrome yra dislokuotas taip pat antrą kartą misiją vykdantis Danijos karių kontingentas. Planuojama, kad gegužės mėnesį juos pakeis Čekijos kariai.
Per penkerius misijos metus NATO šalių kontingentai Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje keitėsi 18 kartų – t.y., buvo surengta 18 pasikeitimo ceremonijų; kontingentų rotacijose yra dalyvavę apie pusantro tūkstančio karių
Misija buvo atliekama septynių skirtingų modelių naikintuvais: F-16 Fighting Falcon (JAV, Nyderlandai, Belgija, Portugalija, Danija, Norvegija, Turkija), F-15C Eagle (JAV), Tornado F-3 (Jungtinė Karalystė), Mirage F-1 (Ispanija), Mirage 2000C (Prancūzija), F-4F Phantom (Vokietija), MiG-29 (Lenkija) ir MiG-21 LanceR (Rumunija).
NATO oro policijos misijoje dalyvaujantys kontingentai atlieka Baltijos šalių oro erdvės apsaugą ir iškilus pavojui yra pasiruošę nedelsiant pakilti – imtis drausminamųjų, kovinių veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu, taip pat padėti paklydusiems orlaiviams ar sugedus jų įrangai saugiai pasiekti artimiausią oro uostą.
Misijose dalyvaujantys NATO šalių kariai net tik atlieka savo tiesiogines funkcijas, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kariai vykdo labdaringas akcijas, remia įvairių kūdikių ir vaikų namų auklėtinius, atlieka švietėjišką veiklą: lanko mokyklas, bibliotekas, skaito mokiniams paskaitas, aiškina NATO oro policijos funkcijas, pristato savo atstovaujamas šalis, karines pajėgas. NATO kariai taip pat priima lankytojus Aviacijos bazėje, aprodo naikintuvus, lakūnų aprangas, papasakoja apie savo veiklą, kt.
Šiuo metu misija Baltijos šalyse vykdoma pagal galiojantį Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimą tęsti NATO patruliavimo misiją Baltijos šalių oro erdvėje iki 2011 m. pabaigos. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija, konsultuodamosi tiek su atskirais NATO nariais, tiek su Aljanso institucijų atstovais siekia pratęsti šią misiją iki 2018 m. Praėjusių metų gegužės mėn. Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 m. pradžios išanalizuos galimus variantus ir pateiks rekomendacijas.
