- uzeik ir siuskis nemokamus filmus,muzika,zaidimus ir t.t 
Lenkijos Džeimsu Bondu vadinamas Krzystofas Rutkowskis išaiškino, kas nužudė jaunos motinos kūdikį
Privatus detektyvas dažniausiai veikia apeidamas policiją... 23
Jaunieji karjeristai klaidingai suvokia pataikavimo potencialiam darbdaviui poveikį
Publikuota:
2010 vasario 9d. 10.50
/ 15min.lt
Photos.com nuotr. / 3 iš 10 mieliau tuo metu būtų valstybinio sektoriaus darbuotojai.
Kas antras Karjeros dienos parodoje „Studijos. Mokymasis. Karjera. 2010” metu apklaustas jaunuolis mano, kad ieškant darbo pataikavimas potencialiam darbdaviui padeda arba labai padeda.
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos pranešime spaudai teigiama, kad darbdaviai tuo metu teigia, jog pataikavimas itin trukdo ne tik susirasti darbą, bet ir bendrai vystytis verslui, lipti iš krizės. Jaunimo apklausą vasario 5 dieną Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos (VVDK) užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.
„Nors įtampa darbo rinkoje vis dar laikosi, darbdaviai, nors ne taip aktyviai kaip prieš keletą metų, ieško specialistų ir juos atsirenka itin kruopščiai. Pataikavimas, sąžiningumo ir atvirumo stoka yra tai, kas itin trukdo atsiskleisti asmenybei ir apsunkina darbdavių apsisprendimą dėl kandidato tinkamumo“, – teigia VVDK prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius.
Kas ketvirtas apklaustas jaunuolis mano, kad pirmasis po studijų jo darbo užmokestis bus mažesnis nei 1 000 Lt į rankas.
Apklausa parodė, kad tik 3 iš 10 apklausos dalyvių pritaria darbdaviams manydami, kad pataikavimas kenkia. „Jaunimo padėtis darbo rinkoje yra dar sunkesnė, todėl jie, kurie dar tik pradeda karjerą ir vis dar formuoja savo asmenines bendravimo su darbdaviais tradicijas, turėtų ypač gerai suvokti, jog imitacija yra stabdis. Jų asmeninio, verslo ir tuo pačiu visuomenės pasisekimo stabdis”, – kalba VVDK prezidentas.
Kas ketvirtas apklaustas jaunuolis mano, kad pirmasis po studijų jo darbo užmokestis bus mažesnis nei 1000 Lt į rankas. Dar ketvirtadalis mano, kad jis sieks iki 1500 Lt, 32 proc. tikisi 1500 – 3000 litų ir tik 13 proc. jų mano uždirbsiantys daugiau nei 3000 Lt.
9 iš 10 apklausoje dalyvavę jaunuoliai tiki, kad studijos turės esminės įtakos tam, kaip klosis jų karjera. Ir visgi 3 iš 10 respondentų studijų kokybę vertina 5–6 balais iš 10, ketvirtadalis mano, kad kokybė verta 7 balų, dar ketvirtadalis, kad ją galima vertinti 8 balais.
Jaunuolių taip pat buvo klausiama, kokio tipo darbą jie rinktųsi tuo metu, kai aplinkui siaučia krizė. 4 iš 10 nurodė, kad tuo metu norėtų būti samdomą darbą dirbančiu geru specialistu. 3 iš 10 mieliau tuo metu būtų valstybinio sektoriaus darbuotojais, o dar 3 iš 10 – verslininkais.
„Verslumas, kaip būtinoji žmogaus savybė, šiandien ypatingai aktualus, nes tai priemonė, kurios pagalba yra kuriamos darbo vietos, pridėtinė vertė ir didinamas šalies konkurencingumas. Nesvarbu, kuriame sektoriuje ir kokį darbą žmogus dirba – verslumas turi būti jo suvoktas ir išnaudojamas. Kaip spręsti ekonominį sunkmetį turi galvoti ne tik saujelė verslininkų, bet ir kiekvienas visuomenės narys. Kai tai taps savaime suprantama – krizės sąvoką galėsime pamiršti”, – teigia prof. R.Jasinavičius.
Verslininku ar vadovu pasisakė svajojantis tapti kas penktas jaunuolis. Tuo, kad sąlygos vystyti verslą Lietuvoje yra geros, tiki 29 proc. apklaustųjų. 59 proc. mano, kad jos yra blogos arba labai blogos.
