JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius, atsakingas už politinius ir ekonominius klausimus, Johnas Finkbeineris pasirašytą susitarimą dėl gynybos politikos įvertino pirmadienį Seime vykusiose diskusijoje apie NATO viršūnių susitikimą Čikagoje gegužės 19-21 dienomis.
„Tai (susitikimas Čikagoje – BNS) yra gera proga Europos sąjungininkams prisiimti didesnę atsakomybę, o mes toliau raginsime visus savo sąjungininkus siekti 2 proc. išlaidų gynybai lygio, kad gynybos finansavimas kiekvienoje šalyje siektų bent 2 proc. BVP“, – kalbėjo amerikiečių diplomatas.
„Šiuo atžvilgiu, manau, gerai būtų pažymėti kaip teigiamai mes įvertinome naują visų politinių partijų sprendimą Seime pasirašyti susitarimą, kuriuo įsipareigojama siekti 2 proc. tikslo. Tai labai geras ženklas ir mes dar ilgus metus dirbsime su Lietuva šiuo atžvilgiu“, – sakė jis.
Politinį susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais pasirašė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovai. Prie šio susitarimo kviečiamos prisijungti ir kitos atstovų parlamente turinčios partijos.
Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“.
Juo partijos taip pat sutaria, kad „įgyvendins nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų balansu grindžiamą gynybos politiką – stiprindama krašto gynybai reikalingus karinius pajėgumus, kartu sieks užtikrinti proporcingą indėlį į NATO kolektyvinės gynybos pajėgumų vystymą ir prisidėti prie tarptautinių pastangų plėsti taiką bei stabilumą už Aljanso ribų“.
Susitarimu įsipareigojama prisidėti prie regioninio ir globalinio saugumo ir stabilumo, dalyvauti ginklų kontrolės režimų veikloje, prisidėti prie nacionalinio ir sąjungininkų saugumo užtikrinimo atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes, aktyviai plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje su šalimis, siekiančiomis tapti euroatlantinės saugumo bendrijos dalimi.
Taip pat sutarimu partijos pritaria kariuomenės transformacijai, numatant „formuoti Lietuvos kariuomenės rezervą ir rengti piliečius valstybės gynybai, stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę parengtį bei didinti karių profesionalumą“.
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.
Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP.
Pirmąkart šios kadencijos metu susitarimas dėl gynybos politikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas dar 2009 metais, tačiau taip ir nebuvo pasirašytas. 2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.
