Kas paskatino keisti įstatymą, kokie esminiai pakeitimai numatyti šiame projekte?
Konstitucija nustato, kad kiekvieno piliečio teisė ir pareiga ginti valstybę nuo išorės priešo ginkluoto užpuolimo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Seimas, įgyvendindamas minėtą konstitucinę nuostatą, 1996 m. priėmė Karo prievolės įstatymą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti privalomąją ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
2008 m. krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui sustabdžius šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti Konstitucijos 139-ąjį straipsnį. Konstitucinis teismas išaiškino, kad ginti savo šalį yra jos piliečių teisė ir pareiga, o valstybės pareiga yra tinkamai ir laiku parengti piliečius gynybai ir turėti tinkamai parengtą kariuomenę, pajėgią įgyvendinti konstitucines nuostatas. Kaip tai padaryti Konstitucinis teismas nenurodė.
Taigi pagal šitą išaiškinimą, ne taip svarbu, kokiu būdu piliečiai bus rengiami gynybai, svarbiausia, kad valstybė turėtų parengtą gynybai tinkamą kariuomenę, o piliečiai turėtų galimybę rengtis gynybai. Kiek piliečių įtraukti į rengimąsi gynybai – klausimas, kurį turi spręsti Lietuvos politinė vadovybė, konkrečiai, Seimas. Esant politiniam sprendimui nebevykdyti privalomosios pradinės karo tarnybos, kažkokiu būdu turime suformuoti pakankamai pajėgią kariuomenę ir jos rezervą. Karo prievolės įstatymas turi būti pakankamai lankstus, leidžiantis Lietuvos vadovybei tinkamai reaguoti į grėsmių iššūkius bei ekonominę būklę, suteikiant galimybę komplektuoti kariuomenės personalą vienu iš numatomų būdų, kuris labiausiai atitiks susidariusią situaciją. Šios aplinkybės ir paskatino imtis pertvarkyti Karo prievolės įstatymą.
Kalbant apie rezervą, teoriškai kiekvienas sveikas vyriškos lyties Lietuvos pilietis iki 55 metų amžiaus yra mobilizacinio rezervo dalis. Teoriškai tai reiškia, kad juos visus galima iškilus grėsmei šaukti į karo tarnybą. Tačiau toks rezervas yra praktiškai nepanaudojamas karo atveju, nes tie žmonės yra neparengti. Šiuo metu visiškai funkcionuojantis yra aktyvusis rezervas, faktiškai tai yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos, kurias sudaro apie 5 000 karių.Esminis skirtumas tarp galiojančio įstatymo ir naujojo jo projekto yra tas, kad panaikinama 12 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba ir vietoje jos numatomos kitos alternatyvos, kaip Lietuvos piliečius parengti ginti Tėvynę. Pirmoji galimybė – atlikti tarnybą 9 savaičių trukmės baziniuose kariniuose mokymuose. Baigęs šiuos mokymus pilietis bus parengtas atlikti savo konstitucinę pareigą. Kita įstatymo projekte numatyta alternatyva – 9 mėnesių tarnyba, įskaitant ir bazinius karinius mokymus. Šis rengimas ilgiau trunkantis.
Šiuo metu Seimas kiekvienais metais nustato ribinį karių skaičių. Priėmus Karo prievolės įstatymo projektą, Seimas kiekvienais metais nustatys ne tik ribinį skaičių, bet ir kuris tarnybos variantas iš minėtų dviejų bus naudojamas tais konkrečiais metais. Taigi Seimas, atsižvelgdamas į esamą situaciją, apsispręs, ar tais metais šauksime į tarnybą 9 savaitėm, ar 9 mėnesiams, kiek karo prievolininkų tais metais atliks tarnybą kariuomenėje. Taip pat projekte akcentuojamas savanoriškas naujokų atėjimas į kariuomenę.
Kalbate apie savanoriškumo principą, ar tiesa, kad pritrūkus savanorių į bazinius karinius mokymus bus šaukiami ir prievolininkai?
Sieksime, kad į kariuomenę jaunuoliai ateitų savo noru, stengsimės tai skatinti veiksmingomis motyvavimo priemonėmis. Jei karo prievolininkų, kurie ateitų savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, bus daugiau nei Seimo nustatytas ribinis skaičius, tuomet karo prievolininkai nebus šaukiami priverstinai. Reikia suprasti, kad Konstitucija valstybei diktuoja prievolę sukomplektuoti kariuomenę, kuri būtų pajėgi ginti valstybę, todėl jei norą atlikti tarnybą pareiškusių piliečių skaičius visgi bus mažesnis nei tais metais Seimo nustatytas, tada atsitiktine tvarka bus pašauktas trūkstamas kiekis karo prievolininkų. Pavyzdžiui, jei yra nustatyta, kad šiais metais 9 savaičių bazinius karinius mokymus turi atlikti 1000 žmonių, tačiau norą atlikti tarnybą pareiškė tik 500, tai dar 500 būtų pašaukta atsitiktine tvarka iš neparengtų karo prievolininkų sąrašo. Savanoriškumo principas yra labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra surinkti reikiamą kiekį žmonių ir juos parengti šalies gynybai.
Taip, mes galime sakyti, kad kuriame profesinės tarnybos kariuomenę. Tarnaus tik savo noru atėję žmonės, bet taip pat reikia suprasti, kad reguliariosios kariuomenės karo atveju nepakaks. Turime parengti piliečius, kurie karo atveju papildys reguliariąsias pajėgas. Taikos metu yra neracionalu išlaikyti tokio dydžio kariuomenę, kokios prireiktų karo metu. Tai yra neįmanoma finansinė našta. Taigi turime turėti organizuotą parengtų piliečių rezervą. Visos valstybės turi rezervą, visos jos pasirenka joms priimtiną kiekybinę reguliariosios kariuomenės ir rezervo pusiausvyrą. Piliečiai parengiami tarnybos kariuomenėje metu, atlikę tarnybą išleidžiami į atsargą ir tampa rezervo dalimi. Atsargos kariai organizuojami į rezervo vienetus. Karo ar krizės atveju jie pašaukiami tarnybon. Rezervas yra svarbus bet kurios šalies gynybos ramstis, nuo jo parengimo kokybės priklauso šalies saugumas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kariuomenė |
Kaip veiks numatytas karo prievolės modelis, kaip jo pagrindu bus formuojamas rezervas?
Pilietis, apsisprendęs atlikti savo konstitucinę pareigą (arba trūkstant savanoriškai norinčių tarnauti pašauktas atlikti prievolę), 9 savaites bus rengiamas Mokomajame pulke individualių kario įgūdžių kursuose. Baigęs šiuos kursus ir pareiškęs norą, pilietis galės tapti profesinės tarnybos kariu arba grįžti į civilį gyvenimą, t.y. išleidžiamas į atsargą ir tampa parengto rezervo dalimi. Jei pilietis norės tapti profesinės tarnybos kariu, jis turės būti atrinktas, atsižvelgiant į įvairias jo savybes, su juo bus pasirašoma profesinės tarnybos sutartis ketverių metų laikotarpiui. Pasibaigus tokios sutarties terminui, karys bus išleidžiamas į atsargą ir taip pat taps rezervo dalimi. Jei toks asmuo norės tęsti karjerą kariuomenėje, bus vertinamos jo savybes, nusprendus, kad tam tinkamas, galės pratęsti sutartį.
 |
| gr. Viliaus Džiavečkos nuotr. /PAG-11 pratybos |
Kalbant apie rezervą, teoriškai kiekvienas sveikas vyriškos lyties Lietuvos pilietis iki 55 metų amžiaus yra mobilizacinio rezervo dalis. Teoriškai tai reiškia, kad juos visus galima iškilus grėsmei šaukti į karo tarnybą. Tačiau toks rezervas yra praktiškai nepanaudojamas karo atveju, nes tie žmonės yra neparengti. Šiuo metu visiškai funkcionuojantis yra aktyvusis rezervas, faktiškai tai yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos, kurias sudaro apie 5 000 karių. Tai piliečiai civiliniame gyvenime užsiimantys įprastine veikla, tačiau periodiškai dalyvaujantys kariniuose mokymuose. Faktiškai jie tolygūs reguliariajai kariuomenei, tik juos parengti trunka ilgiau. Šiandien jie kviečiami atlikti įvairias kariuomenės užduotis, taip pat dalyvauja tarptautinėse misijose. Karo atveju jie bus tinkami kaip ir reguliarioji kariuomenė. Taip pat yra parengto personalo rezervas. Šiuo metu jame yra apie 77 000 per visą nepriklausomybės laikotarpį tarnybą atlikusių atsargos karių. Kol kas ši rezervo dalis nėra organizuota, nes atsargos kariai nėra suskirstyti į rezervo karių vienetus. Rezervas yra veiksmingas tik tuomet, kai jis yra organizuotas, numatyta, kaip jis bus apginkluotas ir kitaip aprūpintas mobilizacijos atveju, įgyti įgūdžiai yra tobulinami. Tas darbas buvo pradėtas 1998 metais tačiau buvo nutrauktas panaikinus Vakarų brigadą. Suprasdami organizuoto rezervo svarbą, turime jį sutvarkyti. Pavyzdžiui, Šveicarijoje rezervas sudaro apie 95 proc. visos kariuomenės, JAV rezervas – apie 1,2 mln. Žmonių, kurie sudaro maždaug pusę kariuomenės. Švedija, Norvegija, Suomija taip pat turi proporcingai didelį ir gerai organizuotą rezervą.
Siekdami sutvarkyti rezervo sistemą turime užtikrinti, kad jis būtų nuolat papildomas, tam reikalinga efektyvi sistema, užtikrinanti pakankamą kiekį žmonių, parengtų ginti valstybę.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Instruktažas |
Kokio rezervo reikia Lietuvai?
Kiek mums reikia rezervo, atsakyti yra pakankamai sunku, nes reikia įvertinti daug įvairių aplinkybių, kiek ateityje kainuos reikalinga ginkluotė, naujos technologijos. Kadangi rezervo administravimas buvo kurį laiką apleistas, reikia daug ką daryti nuo pradžių. Šiuo metu analizuojame situaciją. Minėti 77 tūkstančiai parengtų rezervistų po tam tikro laiko dėl amžiaus ar pablogėjusios sveikatos iškrenta iš rezervo sistemos. Taigi gali būti, kad jų jau tiek ir nebėra. Reikia užtikrinti, kad rezervo skaičius nemažėtų.
Daug kas fantazuoja ir sako, kad ateis kiti ir žus už mus, ateis NATO ir mus gins. Bet gi mes patys ir esame NATO nariai, mes ir turime ginti save. NATO mums garantuoja kolektyvinę gynybą, o mes esame to kolektyvo nariai, todėl turime proporcingai atlikti savo pareigą, turime skirti NATO numatytus 2 proc. nuo BVP, pagal šiuos finansinius susitarimus kurti ir tobulinti savo kariuomenę, tačiau tiek mes neskiriame. Todėl sukurti efektyvų mechanizmą yra labai sunku. Jei mes neįnešime savo įnašo į kolektyvinę gynybą, gal ir kiti to nedarys. NATO taps nereikšminga sąjunga. Mums, mažai valstybei, ypatingai svarbu išlaikyti Aljansą veiksmingą. Įvertindami savo finansines galimybes ir galimas grėsmes, turime rasti pusiausvyrą, kad kariuomenė būtų pajėgi apginti valstybę.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Pratybų „Rudens šviesa“ akimirkos |
Rengiant kariuomenę, rengiant rezervą, yra svarbu parengti ne tik patį karį, bet ir vadus, specialistus. Vadai gali mokytis vadovauti tik tuomet, kai vadovauja sukomplektuotiems vienetams. Panaikinus karo prievolę, atsidūrėme tokioje situacijoje, kad eilinių karių skaičius yra per mažas. Taigi negalime rengti skyrių, būrių, kuopų ir kitų vadų. Tai tas pats, kas ruošti olimpinėms žaidynėms krepšinio komandą, turint komandoje tik du krepšininkus, dar trys atvyksta tiesiai į olimpiadą. Galbūt individualiai jie parengti, moka mesti į krepšį, bet komandinio žaidimo nebus, treneris net negalės išmėginti savo taktinių schemų. Iš esamų įstatymo projekte alternatyvų 9 mėnesių tarnyba yra geresnė, nes ji leidžia parengti komandą, per 9 savaites karys parengiamas tik individualiai. Parengti kaip komandą galime profesinės tarnybos karius, bet jie brangiai kainuoja. Finansine išraiška privalomoji tarnyba yra geriau. Skiriant minimaliai lėšų per 9 mėnesius galima parengti komandą, vadai taip pat parengiami.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Žvalgų būrys sraigtasparnyje |
Kitas svarbus dalykas yra specialistų rengimas. Žmonės dažnai nesupranta, kaip veikia kariuomenė. Kiekviename kariuomenės padalinyje turi būti įvairių specialistų. Net ir pėstininkų padaliniuose yra įvairių būtinų specialistų, kurių parengimas trunka ilgiau. Nėra taip, kad tik išdalini šautuvus žmonėms ir jau turi kariuomenę. Pėstininkų skyriuje yra ne tik šauliai, bet ir taiklieji šauliai, granatsvaidininkai, kulkosvaidininkai bei kiti. Baziniuose kariniuose mokymuose jų parengti nepavyks, juos baigę piliečiai įgis tik šaulio specialybę. Specialistai bus rengiami profesinėje kariuomenėje.
Ar moterims ir merginoms, pageidaujančioms dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, bus rengiama atskira mokymo programa? Ar jos gyvens kartu su vyriškos lyties dalyviais, ar atskirai?
Gyvens vyrai ir moterys, žinoma, atskirai. Sudaryti tinkamas sąlygas problemų nebus, Mokomajame pulke patalpų yra pakankamai. Iki šiol nemažai moterų savanoriškai dalyvavo baziniuose kariniuose mokymuose, juos sėkmingai baigė, jokių problemų kol kas nekilo. Nemažai moterų eina vadovo pareigas. Mūsų moterys yra pakankamai „kietos“ ir jokių specialių programų joms nereikia.
