Sprendimas priimtas atsižvelgiant į karinių dalinių vadovybės bei įmonės „Achema“ prašymus bei vadovaujantis Civilinės aviacijos administracijos rekomendacijomis šalies savivaldybėms pasitvirtinti bepiločių orlaivių skraidymo zonas.
Nors klausimas priimtas daugumai balsavus už, tačiau teikiamas projektas sulaukė ir kritikos.
Pasak Liberalų sąjūdžio nario Remigijaus Osausko, ne tik šios dvi institucijos, parašiusios prašymus turėtų būti įtrauktos į „dronams“ nepasiekiamą teritoriją, bet ir degalinės, Jonavos šilumos tinklų katilinės, vandenvietė, vaikų darželiai bei mokyklos, ligoninė bei PSPC. Panašų sprendimą, draudžianti bepiločiams orlaiviams skraidyti virš ligoninių, ugdymo įstaigų, degalinių ir kitų svarbių objektų yra priėmusi Kėdainių savivaldybė.
„Nevienareikšmiškai galime vertinti tokį tarybos sprendimą. Iš vienos pusės – labai gerai, kad numatome vietas, kur „dronai“ negalėtų mūsų pasiekti. Jų galimybės ne tik fotografuoti, filmuoti, bet jie gali būti panaudoti ir blogiems tikslams. Tačiau iš kitos pusės, kad ir kiek įrašytume tokių zonų, šiandien nėra, kaip ir buvo sakoma pristatant klausimą, sureguliuota teisinė bazė. Tai tikrai ne savivaldybės bėda, o aukštesnių institucijų. Šiandien net nėra bepiločių orlaivio registro. Tad netgi įskridus tokiam orlaiviui į „Achemos“ teritoriją, kažin ar būtų imtasi kokių veiksmų, nors ir turėsime galiojantį savivaldybės tarybos sprendimą“, – sakė R.Osauskas.
Anot politiko, Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi Civilinės aviacijos administracija, turėtų parengti taisykles, kad savivaldybių priimti sprendimai būtų ne „oriniai“, o vykdomi realiai. Be to, Lietuvoje populiarėjant bepiločiams orlaiviams, vis dažniau kalbama ir apie žmonių privatumą bei saugumą. Šalyje yra buvę atvejų, kai buvo įtariama, jog žmonių sodybos apvogtos prieš tai jas žvalgius iš oro.
