Trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete svarstant kitų metų kultūros srities biudžeto projekto dalį, J.Razma stebėjosi, jog šioje srityje vieninteliam LRT finansavimas kitais metais augs. Jis retoriškai klausė, kuo pagrįstas didesnis pinigų poreikis nacionaliniam transliuotojui, kai esą nėra išsamiai žinoma, kokios jo pajamos.
„Kuo pagrįstas lėšų didėjimas? Iš kur žinoti, ar išties yra lėšų poreikis, kai nėra žinoma, kokios jų komercinės pajamos?“, – sakė J.Razma.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius BNS anksčiau sakė, kad siūlomas finansavimo didinamas yra nepakankamas.
„Didelio efekto nebus, kadangi slėgs praeitų ir užpraeitų metų našta. Per dvejus metus buvo bendrai sumažinta 40 proc., tai šitas augimas yra nepakankamas. Kitaip sakant, kai daugelis biudžetinių įstaigų, premjero teigimu, krito iki 2006-ųjų, mes gyvenome su 1999 metų biudžetu. Dėl to tas didinimas yra nepakankamas, bet, aišku, geriau, kad didina“, – kalbėjo A.Siaurusevičius.
Jo teigimu, 2012 metų pabaigoje perėjus prie skaitmeninio transliavimo mokesčiai už programos siuntimą gali sumažėti.
A.Siaurusevičiaus teigimu, 2012 metų pabaigoje perėjus prie skaitmeninio transliavimo mokesčiai už programos siuntimą gali sumažėti.
„Šiuo metu televizija transliuojama analoginiu ir skaitmeniniu būdu. Kai neliks analoginių transliacijų, liks tik skaitmeniniai siųstuvai tiek mums, tiek kitoms televizijoms. Turėtų atpigti transliavimas, bet kainas ne mes nustatome – jas nustato programų siuntėjai, tai mes šiuo metu nežinome, kiek kainuos. Kitais metais analogo išjungimo efekto mes nelabai pajusime, nes jis bus išjungtas tik metų pabaigoje“, – aiškino LRT vadovas.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos biudžetą kitąmet siūloma didinti beveik 16 proc., o kitos kultūros ministro valdymo srityje esančios įstaigos ženklesnių pokyčių nesulauks.
2012 metų valstybės biudžeto projekte LRT numatyta skirti 48,3 mln. litų. Šiemet LRT biudžetas yra 41,7 mln. litų. Tai – didžiausias siūlomas asignavimų padidinimas tarp kultūros ministro valdymo srityje esančių įstaigų.
Jei projektui bus pritarta, šiek tiek mažesnio nei šiais metais finansavimo iš kultūros įstaigų sulauks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
Finansavimas labiau turėtų išaugti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai – nuo 17 iki 22 mln., ne taip žymiai jį siūloma didinti Lietuvos nacionaliniam muziejui, Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.
Iš viso valstybės biudžeto išlaidos kitąmet numatomos 0,7 proc. didesnės nei šiemet.
