107 renginiai, daugiau nei tūkstantis atlikėjų, trys šventinės eisenos, daugiau nei pusšimtis lauko kavinių, atrakcionų parkai ir 7 vilkikai, į Klaipėdą suvešiantys scenos įrangą, gausi valdžios atstovų, tarp kurių bus prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir užsienio svečių delegacija. Tokie įspūdingi skaičiais nusako šiemetę fiestą prie jūros.
Nors biudžetas ir suspaustas, Jūros šventė vėl kelia bures ir sveikina visus vasarotojus. Ji kasmet vis kitokia, bet vienas dalykas nesikeičia metai iš metų – renginys sutraukia didžiules minias.
„Atrodo, kad dabar ji tampa panaši į pirmąją Jūros šventę, surengtą tarpukariu. Juk tuomet norėta pareklamuoti Klaipėdą kaip jūrų miestą – parodyti, koks jis gyvas ir kaip skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų“, – sakė Kapitonų klubo vadovas Ričardas Lučka, vakar dalyvavęs viename pirmųjų šventės renginių – jūrininkų pagerbimo ceremonijoje Smiltynėje.
Jau dvidešimt metų R.Lučka yra vienas aktyviausių Jūros šventės dalyvių, einantis šventinės eisenos priešakyje. Artinantis didžiausiai vasaros šventei Klaipėdoje jis kelioms dienoms atideda visus darbus ir gyvena Jūros šventės ritmu. „Po to, kai 1991-aisiais mane pakvietė dirbti į krantą uoste, nepraleidžiu nė vienos šventės ir kasmet groju tikrai ne paskutiniu smuiku“, – juokavo pašnekovas.
„Sovietmečiu Jūros šventė pasižymėjo gausiomis eisenomis, kai kiekviena organizacija stengėsi pademonstruoti savo produkciją. Tai, ką mes turime dabar, į anuometę šventę visiškai nepanašu. Man dabartinė šventė labiausiai primena tą, kurioje dalyvavo ir Antanas Smetona, pademonstruodamas, koks svarbus Lietuvai uostas“, – pasakojo Kapitonų klubo pirmininkas.
Jūros šventė uostamiesčio gyventojams, anot R.Lučkos, kartu yra ir profesinė šventė. Kone kiekvienoje klaipėdiečių šeimoje yra žmonių, dirbančių uosto kompanijoje. „Mes, jūrininkai, sakome, kad Jūros šventės širdis yra eisena, jūrininkų pagerbimo ceremonija išplaukiant laivais į jūrą. Susirenkame pagerbti ne tik tų, kurie žuvo jūroje, „Linkuvos“ įgulos ar pirmojo kapitono Liudviko Stulpino, bet ir 1923-iųjų sukilimo dalyvių, atvėrusius Klaipėdą Didžiajai Lietuvai“, – sakė kapitonas R.Lučka.
Savo prisiminimuose amžininkai yra pasakoję, kad 1934-aisiais pirmojoje jūros šventėje dalyvavęs prezidentas A.Smetona brido į jūrą atsiraitęs kelnes, taip tarsi parodydamas, koks svarbus Lietuvai priėjimas prie Baltijos.
Šeštadienį kapitonai su šventės dalyviais tradiciškai plauks į jūrą nuleisti vainikų. Tradicija, kurios šaknų jau niekas neprisimena, sutraukia apie tūkstantį dalyvių. Prie jų prisidės ir prezidentės D.Grybauskaitės delegacija, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, užsienio šalių ambasadoriai.
Keliasi prie jūros
R.Lučka, po oficialių renginių mėgstantis pakabinti kapitono uniformą į spintą ir persirengęs neoficialia apranga pasivaikščioti po miestą, džiaugėsi, kad tradicinė šventė bando atsikratyti alaus gėrimo fiestos etiketės. Jis su liūdesiu prisimena, kaip kelerius metus šventės rengėjai bandė sutelkti visą dėmesį į ilgus stalus, lyg valgis bei gėrimai ir būtų renginio akcentai. Tačiau šventę ėmus gyvinti regatomis, jos kryptis pamažu ėmė keistis. „Po praėjusių metų regatos sulaukėme daugybės pagyrų. Tai rodo, kad Klaipėda gali rengti tokius masinius renginius“, – pabrėžė R.Lučka.
Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdoje pagaliau įkurta Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, kuri rūpinsis, kad miestas būtų dar arčiau jūros. „Kad ir šis stulpas, – R.Lučka pamojo į šviestuvą Kruizinių laivų terminale. – Ant jo galėtų būti tvirtinamos rėjos, papuošiamas burėmis – atrodytų kur kas geriau.“
Svarbus nors lašelis romantikos
Net ir gerokai susiveržus diržus, atsisakius oficialių priėmimų su gausiai nukrautais stalais, Jūros šventė sėkmingai vyksta ir vilioja svečius iš kitų miestų. Miesto savivaldybė šventės rengėjus parėmė tik simboliškai – iš praėjusių metų šventinių renginių biudžeto likusiais 100 tūkst. Lt.
Šventę šiemet papildė nauji renginiai, naujos koncertų erdvės, organizatoriai leidosi į eksperimentą – prie nemokamų renginių įpratusią publiką kviečia į britų žvaigždės Mikos koncertą.
„Nelabai įsivaizduoju, kad vienais metais imtų ir neįvyktų Jūros šventė. Kas nors vis tiek imtų ir ją suruoštų“, – įsitikinęs R.Lučka. Anot kapitono, visa šeima užsikrėtė jūros aistra: sūnus buriuoja, bando suvaldyti vėją jėgos aitvarais, buriuoja ir keturi anūkai. Vienas jų neseniai Ispanijoje bendravo su olimpinių žaidynių prizininke Gintare Volungevičiūte-Scheidt. „Ir savo studentams sakau: vaikinai, jei jūs neturite nė lašelio romantikos, jums neįdomu matyti, kaip saulė leidžiasi į jūrą, kaip siaučia štormas, tai jums jūroje bus sunku. Dirbti tik fizinį darbą be krislelio romantikos – nekas“, – šypsodamasis sakė Jūrų kapitono klubo pirmininkas.
