Šeštadienį, 18 val., Kauno valstybinėje filharmonijoje pirmą kartą Pažaislio muzikos festivalyje pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus. Kartu su orkestru išgirsime ir charizmatiškąjį pianistą Alexander Paley (fortepijonas, JAV), pasirodysiantį ne tik solisto, bet ir dirigento amplua.
Tuo metu sekmadienį, 16 val., IX forto muziejuje vyks tradicinis koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai.
Senas – naujas orkestras iš uostamiesčio
Klaipėdos kamerinis orkestras susikūrė 1992 metais. Orkestro atsiradimo iniciatorė ir ilgametė meno vadovė buvo altininkė Liuda Kuraitienė. Nuo 2009 metų birželio meno vadovo pareigas perėmė violončelininkas M.Bačkus. Klaipėdos kamerinis orkestras surengė virš 400 koncertų, sukaupė didžiulį repertuarą, kurį nuolat papildo įvairių epochų bei stilių kūriniais.
Pasak muzikologės Laimos Sugintienės, pastaraisiais metais Klaipėdos kamerinis orkestras daro neabejotiną pažangą. Tam įtakos turi su kolektyvu dirbantys geriausi Lietuvos dirigentai, žymūs šalies bei užsienio solistai. Jie taip pat negaili komplimentų klaipėdiečiams, o pastariesiems keliama užduotis būti jų vertais scenos partneriais.
 |
| P.Bingelis ir Kauno valstybinis choras |
Kartu su uostamiesčio kolektyvu koncertuosiantis fortepijono magas A.Paley stulbina net ik asmenybės charizma, virtuoziniais gebėjimais, bet ir monumentaliais užmojais. Prieš pusmetį jis kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru sumanė didingą koncertų ciklą: atlikti visus 27 Wolfgango Amadeus Mozarto koncertus vienam, dviem arba trim fortepijonams ir orkestrui.
Pažaislio muzikos festivalyje nuskambės pirmasis iš planuojamo septynių koncertų ciklo. Jame skambės W.A.Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 F-dur, K 37, Nr. 2 B-dur, K 39, Nr. 8 C-dur, K 246, Nr. 12 A-dur, K 414, Nr. 14 Es-dur, K 449. Vadovavimas orkestrui nuo fortepijono mūsuose nėra dažnas reginys, taigi klausytojai turės unikalią progą stebėti solistą ir dirigentą viename asmenyje.
Vakaras prasidės I ir II koncertais, kuriuos sukūrė vienuolikametis W.A.Mozart, padedamas tėvo Leopoldo. Tai nėra originalūs jaunojo genijaus kūriniai, o tik orkestruotos kelių vokiečių kompozitorių sonatų dalys, kurios padėjo jam perprasti fortepijoninio koncerto formos ypatumus. VIII koncertą, turintį paantraštę Lützow-Konzert, Mozartas parašė Zalcburge, būdamas 20-ties. Jame atlikėjas gali pasirinkti vieną iš trijų skirtingo sudėtingumo lygio kadencijų. XII koncertas priklauso ankstyvajam Vienos laikotarpiui. Tai Mozarto muzikinė epitafija neseniai mirusiam mokytojui Johannui Christianui Bachui, kurio tema cituojama kūrinyje. Didžiųjų Vienos koncertų sąrašą pradedantis XIV koncertas žavi melodijų, ritmų ir formos darna. Jį vertino tiek pats autorius, tiek išrankioji Austrijos sostinės, kurioje prabėgo paskutinis kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos dešimtmetis, publika.
„Paley asmenybės dėka salėje nebelieka abejingų žmonių: tiek atlikėjai, tiek publika įsitraukia į kūrybinį procesą. Taip bendravimas ir grojimas kartu su juo tampa didele vertybe,“ - sako M.Bačkus.
Tarptautinių konkursų laureatas 54 metų pianistas, garsėjantis fenomenalia atmintimi, savo repertuare turi daugiau nei trisdešimt koncertų fortepijonui ir orkestrui, šimtus solinių ir kamerinės muzikos kūrinių. Jis vadovauja festivaliams Moulin d’Andé (Prancūzija) bei Richmonde (JAV), nuolat keliauja tarp namų Niujorke ir Paryžiuje bei koncertų salių visoje Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Jo gastrolių maršrutai veda per tėvynę Moldovą, studijų vietą Rusiją ir kasmet užsuka į Lietuvą. Prieš gerą dešimtmetį šalia skambinimo pradėjęs ir diriguoti šiemet A.Paley atvertė kitą veiklos puslapį: ėmė dėstyti Paryžiaus „Schola Cantorum“, privačioje aukštojoje muzikos mokykloje.
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse skambės „Requiem“
Sekmadienį IX forto muziejuje – tradicinis koncertas, skirtas Gedulo ir vilties dienai. Koncerto programoje – vienas įsimintiniausių sakralinės muzikos pavyzdžių: Luigi Cherubini „Requiem“ Nr. 1 c-moll. Jį atliks Kauno valstybinis choras ir Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguojami choro meno vadovo ir vyr. dirigento prof. Petro Bingelio.
L.Cherubini „Requiem“ c-moll – vienas ryškiausių jo kūrinių, nuolat gretinamas sus garsiuoju W.A.Mozarto kūriniu.
L.Cherubini – italų kilmės kompozitorius, didžiąją dalį gyvenimo praleidęs Prancūzijoje. Žymiausi jo kūriniai – operos ir sakralinė muzika. 1818 m. Ludwig van Beethoven paklaustas, kas dabar yra geriausias kompozitorius (žinoma, išskyrus patį Beethoveną), atsakė: „Cherubini“. „Išskirtiniu žmogumi“ italų maestro vadino pats Giuseppe Verdi. L.Cherubini kūriniais žavėjosi Robert Schumann ir Richard Wagner. Johannesą Brahmsą taipogi traukė šio kompozitoriaus muzika, o operą „Medėja“ jis pavadino „nuostabiu kūriniu“. Ferenz Liszt ir Hector Berlioz taip pat vertino L.Cherubini darbus, nors asmeniniai jų santykiai nebuvo patys geriausi: būdamas Paryžiaus konservatorijos direktoriumi L.Cherubini neleido joje mokytis F.Lisztui (kaip užsieniečiui), o H.Berliozo jo studijų metais tiesiog nemėgo.
L.Cherubini „Requiem“ c-moll – vienas ryškiausių jo kūrinių, nuolat gretinamas sus garsiuoju W.A.Mozarto kūriniu. Jau nuo pat pirmojo atlikimo šis kūrinys vertinamas viso pasaulio melomanų. Didingos mišios tiesiog žavi dvasingumu ir kilniu paprastumu. Jose yra visko: liūdesio, pykčio, švelnumo, šviesaus džiaugsmo... Nors savo forma tai religinis kūrinys, jo muzika dvelkia pasaulietiškumu.
„Requiem“ c-moll mišriam chorui ir orkestrui L.Cherubini sukūrė 1815-1816 m., paskirdamas kūrinį revoliucionierių nužudyto karaliaus Louis (Liudviko) XVI-ojo ir karalienės Marie Antoinette (Marijos Antuanetės) atminčiai. Premjera įvyko 1816 m. sausio 21 d. St.Denis bazilikos kriptoje. Įdomu, kad įtakojamas Paryžiaus Arkivyskupo spaudimo nenaudoti liturgijoje vyrų ir moterų balsų kartu, L.Cherubini vėliau sukūrė antrąjį „Requiem“ d-moll, skirtą vyrų chorui.
„Requiem“ c-moll – didingas vėlyvojo klasicizmo epochos sakralinis kūrinys. L.Cherubini jame nenaudoja naujųjų, romantinių išraiškos priemonių. Kūrinys konservatyvaus stiliaus, jo santūrume ir kilniame pagarbume juntama neabejotina bažnyčios ir monarchijos įtaka. L.Cherubini nenaudoja solistų, taip vengdamas individualios ekspresijos apraiškų, visa muzika atliekama choro tutti. „Requiem“ muzika įspūdinga ir įdomi – kartais operinio charakterio – kas ją pakylėja virš įprasto bažnytinės muzikos stiliaus.
