„Rimtos galvos traumos gali sukelti užspringimą. Jeigu žmogus patyrė galvos traumą ir yra be sąmonės, jeigu jis atsipila, tai gali būti ne maisto turinys, bet jau suvirškintas turinys – skrandžio sultys. Didelis jų kiekis gali patekti į kvėpavimo takus ir žmogus gali užspringti“, – 15min.lt sakė gydytoja.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad tam, jog skrandžio turinys nevalingai pakliūtų į kvėpavimo takus, žmogus turi būti be sąmonės. „Tokiu atveju sukeliamas gerklų spazmas ir dėl gerklų spazmo bei į kvėpavimo takus patekusio turinio žmogus užspringsta“, – aiškino habilituota daktarė.
Ji akcentavo, kad viena iš daugybės užspringimo priežasčių gali būti ir priepuoliai, sirgimas epilepsija ar apsvaigimas.
„Kai man pasakė mirties priežastį, aš irgi pradėjau mąstyti, kodėl taip galėjo nutikti. Užspringti žmogus gali tuomet, jei, tarkime, buvo apsvaigęs, jeigu jam buvo koks priepuolis ar galbūt sirgo epilepsija. Reikia labai daug žinių turėti apie patį žmogų (norint nustatyti užspringimo priežastį – 15min.lt)“, – sakė N.Šiupšinskienė.
Pasak KMU gydytojos, užspringti žmogus gali ir rydamas dideli kąsnį bei tuo pat metu kalbėdamas – kąsnis gali nuslysti netinkama linke, nepatekti į stemplę ar į skrandį, bet į kvėpavimo takus. Ypač, jei šalia nėra kito žmogaus, kuris galėtų padėti. Kaip sakė N.Šiupšinskienė, „užspringus yra tam tikra veiksmų seka, kai žmogui galima padėti“.
Apsvaigimą, pasak gydytojos, gali sukelti alkoholis ar įvairios galvos ligos. „Žmogus turi būti arba komos būsenos, arba stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Netekti sąmonės jis gali ir dėl įvairių galvos ligų. Tų priežasčių galėtų būti daug“, – sakė gydotoja.
15min.lt primena, kad ketvirtadienį paaiškėjo preliminarios D.Kedžio mirties priežastys. Skelbiama, kad D.Kedys mirė užspringęs savo skrandžio turiniu.
