Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kai kuriems pataisos namų vadovams taupumas svetimas

Teisingumo ministerija
Andriaus Vaitkevičiaus nuotr. / Teisingumo ministerija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Patikrinus kalėjimų sistemos automobilių parką paaiškėjo, kad išlaidavimas nuomojant tarnybinius automobilius kai kuriems įkalinimo įstaigų vadovams ne tabu, o normali praktika. Dalis nuomos sutarčių sudaryta pažeidžiant įstatymus, praneša Teisingumo ministerija.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus iniciatyva buvo ištirta, ar nuo 2004 iki 2010 metų Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, pirkdamos automobilių nuomos paslaugas, teisėtai ir ekonomiškai naudojo biudžeto lėšas. Tyrimo metu nustatyta ir teisėtumo pažeidimų, ir neūkiškumą rodančių problemų.

Trimis atvejais automobilius, kurių vertė viršijo 60 tūkst. litų, laisvės atėmimo įstaigų vadovai išsinuomojo pažeisdami Vyriausybės nutarimo reikalavimus – nesuderinę su Teisingumo arba Finansų ministerija. Viena įstaiga automobilį išsinuomojo nepaisydama Kalėjimų departamento nustatytų taisyklių ir pastarajam net nepranešus. Devyni automobiliai, kurių nuomos trukmė nuo 3 iki 5 metų, buvo išsinuomoti už kainą, daugiau nei 5 tūkst. litų viršijančią bazinę automobilio kainą, t. y. už nuomą mokėta daugiau, nei kainavo patys automobiliai.

Kaip rašoma Teisingumo ministerijos pranešime, tyrimo išvadose konstatuojama, kad iki šiol nėra sukurta sistema, leidžianti Kalėjimų departamentui objektyviai vertinti jam pavaldžių įstaigų automobilių poreikį, jo racionalumą, leidžianti įvertinti ir palyginti visas automobilių paslaugų įsigijimo alternatyvas.

Išlaidavimą geriausiai atspindi Pravieniškių gydymo ir pataisos įstaigoje nuomojamo 2009 metų gamybos visureigio Nissan Pathfinder pavyzdys. Šios įstaigos vadovas už minimo automobilio nuomą per ketverius metus sutarė sumokėti 150 tūkst. litų, nors įsigyti naują rinkoje kainuoja apie 115 tūkst. litų. Paaiškinime nurodoma, kad didelio pravažumo visureigio reikia patruliuoti aplink įkalinimo įstaigą, maistui vežti, darbuotojų kelionėms į seminarus, nors iki tol turėtu transportu įstaiga sėkmingai įgyvendino visas minėtas funkcijas. Beje, šis automobilis įsigytas ir pažeidžiant Viešųjų pirkimų taisykles.

Dėl galimai padaryto pažeidimo įvertinimo bus kreipiamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, o įstaigai pavesta nutraukti šio automobilio nuomos sutartį.

Panevėžio pataisos namų vadovo atkaklumą iliustruoja atvejis, kai po metų nuomos, Kalėjimų departamentui nurodžius nutraukti brangaus automobilio nuomos sutartį, šis dar kartą jį išsinuomojo iš tos pačios bendrovės. Per dvejus metus įstaigos vadovas už 2009 metų gamybos Volkswagen Passat CC sutarė sumokėti beveik 87 tūkst. litų, nors naują įsigyti rinkoje tuo metu kainavo 115 tūkst. litų. Verta paminėti, kad šios sutartys buvo sudaromos tuo metu, kai dėl deklaruojamo lėšų trūkumo įstaigoje nebuvo tinkamai rūpinamasi įstaigos apsaugos infrastruktūra.

„Dalies įstaigų vadovų poelgiai rodo neatsakingą, neūkišką požiūrį į jiems patikėtų finansų valdymą ir meta įtarimų šešėlį visai sistemai. Abejoju, ar bent vienas jų būtų pasirašęs sutartis, jei tokiomis sąlygomis nuomotis automobilius būtų pasiūlyta jiems asmeniškai. Pinigų naudojimui iš valstybės kišenės turi būti taikomi vienareikšmiški standartai – taupumas, pagrįstumas ir ekonomija. Kai šie principai svetimi net sprendžiant smulkesnius organizacinius klausimus, nesistebiu, kad mano siūlomi esminį taupymą garantuojantys sisteminiai įstaigų pertvarkos sprendimai jų vadovams taip pat yra sunkiai suvokiami“, – sako R.Šimašius.

Ministro teigimu, dėl automobilių nuomos Pravieniškių gydymo ir pataisos namuose, Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, taip pat Kybartų bei Panevėžio pataisos namuose neracionaliai naudojant lėšas ir pažeidžiant teisės aktus bus pradėti tarnybiniai tyrimai ir sprendžiama dėl įstaigų vadovų bei kitų darbuotojų atsakomybės.

Tuo paties tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kalėjimų departamentu, buvo įvertinta ir tai, ar nuomotus automobilius grąžinus lizingo bendrovėms, jų palankesnėmis sąlygomis neįsigijo patys Kalėjimų sistemos įstaigų darbuotojai ar jų giminaičiai. Nustatyta, kad buvo 6 atvejai, kai nuomos sutartims pasibaigus, juos iš privačių bendrovių įsigijo patys laisvės atėmimo įstaigų vadovai ir jų sutuoktiniai, vadovų sūnūs ir kiti sistemos darbuotojai. Nors automobiliai įsigyti už nustatytas rinkos vertes, vienas atvejis kelia pagrįstų įtarimų – 2004 metų gamybos automobilio Honda Accord, už kurio nuomą viena iš įstaigų per du metus sumokėjo daugiau nei 66 tūkst. litų, vyresnysis prižiūrėtojas jį 2008 m. nusipirko vos už 2 tūkst. litų sumą. Naujas toks automobilis kainuoja apie 79 tūkst. litų.

Tyrime nustatytos problemos būdingos tikrai ne visoms laisvės atėmimo įstaigoms, tačiau yra sąlygotos sisteminio neūkiško požiūrio. Siekdama užkirsti kelią galimiems nusižengimams ir neūkiškumui ateityje, Teisingumo ministerija pasiūlė Kalėjimų departamentui parengti taisykles dėl automobilių nuomos ir įsigijimo sutarčių sudarymo sąlygų bei tvarkos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min