Kiek pavogta ir kiek surasta automobilių, kitų transporto priemonių ar net naminių gyvulių, nesunkiai įmanoma sužinoti. Visa informacija apie krašte padarytus ir ištirtus nusikaltimus fiksuojama Vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento statistinėse suvestinėse. Tačiau apie dviračius ten neužsimenama.
Nepadeda net spynos
Nuo ilgapirščių nukentėję dviračių savininkai skundžiasi, kad policija šios rūšies nusikaltimus registruoja nenoriai. Mat tiriant dviračio vagystę dirbti reikia lyg aiškinant rezonansinį nusikaltimą, o galimybės surasti pavogtą daiktą labai menkos.
Tačiau tai ne tik Lietuvos bėda. Neoficialiais duomenimis, Didžiosios Britanijos sostinėje Londone per metus pavagiama apie 80 tūkst. dviračių ir tik 25 proc. nukentėjusiųjų apie vagystę praneša policijai, o surandama ir savininkams grąžinama tik 5 proc. pavogtų transporto priemonių.
Štai gegužės 18 dieną Santariškėse, šalia pagrindinio įėjimo į klinikas, nupjovus apsauginį troselį pavogtas stove paliktas dviratis. Nukentėjęs jo savininkas piktinosi, kad apsauga nieko nematė, o stebėjimo kameros tos vietos nefiksavo.
Panevėžiečių šeima, atvažiavusi dviračiais į vieną prekybos centrų, grįžusi nerado dviejų dviračių. Nors stebėjimo kameros toje vietoje buvo įrengtos, tačiau tą dieną buvo neįjungtos.
Klaipėdoje per vieną šios savaitės dieną buvo pavogti net penki dviračiai. Kai kurie jų taip pat buvo prirakinti.
Būtina registruoti ir prirakinti
Patys dviratininkai viešai diskutuoja apie geriausius būdus apsaugoti šią transporto priemonę nuo ilgapirščių. Geriausiai, jų manymu, dviratį vis dėlto užregistruoti policijoje, apdrausti, o palikus gatvėje – būtinai prirakinti. Lietuvoje dažniausiai naudojama apsisaugojimo nuo vagysčių priemonė – plieniniai trosai, kuriais dviračiai prirakinami prie specialių stovų, tvorų ar paprasčiausių stulpų.
Nors dviračius užregistruoti galima visus metus bet kurioje policijos nuovadoje, tačiau paskelbus apie prevencinį gyventojų daiktų žymėjimą žmonės aktyviau registruoja bei atveža žymėti savo dviračius. Sako pareigūnas.
Tačiau visi sutinka, kad ši priemonė apsaugo tik nuo vagių mėgėjų arba atsitiktinių praeivių. Nuo profesionalų, šios srities „specialistų“, neapsaugos niekas. Bet kokio storio plieninį trosą arba paprastą grandinę su spyna šiais laikais galima perkirpti specialiomis žirklėmis. Net specialias, apie 300 litų kainuojančias spynas, kurios Lietuvoje ne tokios populiarios, bet patikimesnės nei troseliai, "specialistai" įveikia papurškę skystu azotu.
Kitas dviratininkas pasakojo, kad apvogus sandėliuką daugiabučio rūsyje buvo išnešti vaikiški dviratukai, įvairūs namų apyvokos daiktai, tačiau suaugusiųjų dviračiai liko. Mat jie buvo prirakinti prie metalinių lentynų. Kaimynai tvirtina girdėję bildesį kiaurą naktį. Matyt, vagys bandė spyną ar lentynas nudaužti. Nepasisekė, ir dviračiai liko, nes vagys nebuvo tokiai staigmenai pasiruošę.
Nepaisant to, vienu balsu tvirtinama, kad neberadus prirakinto ar kitaip užblokuoto dviračio savininkai raginami apie įvykį būtinai pranešti policijai. Jei taip elgtųsi kiekvienas, policija būtų priversta konstatuoti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų daugėja.
Vagysčių prevencija
Policijos pareigūnai tikina, kad geriausia prevencija nuo vagysčių – daiktus užregistruoti policijoje. Galim registruoti ne tik dviračius, bet ir kitus vertingus daiktus – mobiliojo ryšio telefonus, televizorius, kompiuterius, kitą buitinę techniką. Tiesa, nuo pačios vagystės ji neapsaugos, tačiau potencialų ilgapirštį privers susimąstyti, ar verta jam gvieštis daikto, kurį parduoti bus labai sunku.
Pasak Klaipėdos apskrities policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininko Kazimiero Sinkevičiaus, norėdami užkirsti kelią sparčiai plintančioms dviračių vagystėms, policininkai patys rengia akcijas ir specialiai paskirtose vietose juos registruoja. „Būna, kad per dieną gauname iki 10 pranešimų apie pavogtus dviračius, – kalbėjo pareigūnas. – Nors dviračius užregistruoti galima visus metus bet kurioje policijos nuovadoje, tačiau paskelbus apie prevencinį gyventojų daiktų žymėjimą žmonės aktyviau registruoja bei atveža žymėti savo dviračius. Todėl suprasdami, kad šiltą pavasario vakarą mieliau riedėti dviračių taku, nei minti pėsčiomis policijos nuovados link, pareigūnai patys skuba dviratininkams į pagalbą.“
Tačiau ir šis pareigūnas negalėjo atsakyti, kiek dviračių per metus pavogta uostamiestyje.
