Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 09 19

Kaip sužinoti, kokia jūsų būsto „sveikata“?

Energinis efektyvumas – vienas svarbiausių būsto kriterijų, nuo kurio priklauso tiek žmonių gyvenimo kokybė, tiek aptarnavimo mokesčių dydis, tiek namo draugiškumas aplinkai. Gyventojai vis labiau suvokia būstų energinio naudingumo svarbą, todėl vis dažniau kyla klausimas: kaip sužinoti, ar namas energiškai efektyvus? Kokių veiksmų imtis tada, jei namo „sveikata“ ne pati geriausia – pakanka kokių nors buitinių priemonių ar laikas ryžtis renovacijai? Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius neabejojo, kad geriausias kriterijus, parodantis gyventojo būsto būklę – sąskaita.
Renovacija
Būstas / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Namo būklę išduoda sąskaita

SPSC direktorius teigė, kad kriterijų, leidžiančių įvertinti pastato energinį efektyvumą – ne vienas, tačiau svarbiausią įvardinti nėra sunku. „Lengviausias ir paprasčiausias būdas sužinoti, ar gyvenamojo pastato būklė tinkama – pasižiūrėti į sąskaitą. Tam nereikia samdyti jokių specialistų ar daryti auditų, ją atsiunčia paštu ir gyventojas kuo puikiausiai mato, kokia yra situacija“, – kalbėjo R.Encius. Anot SPSC direktoriaus, vienintelis dalykas, ką gyventojui reikia padaryti, norint įsitikinti, ar jo būstas energiškai efektyvus ar ne, palyginti gautas sąskaitas su draugų, kolegų, pažįstamų ar kaimynų, kurie gyvena naujame arba renovuotame name.

„Jeigu gyventojas permoka daugiau kaip vieną litą už kvadratinį metrą – turiu minty, du, tris ar keturis kartus – vadinasi, reikia ko nors imtis“, – tikino R.Encius. SPSC direktorius teigė, kad išsiaiškinti didelių sąskaitų priežastį galima dviem būdais – pasikviesti specialistą arba patiems atlikti kelias procedūras. Vienas iš tų žingsnių, kuriuos turėtų žengti pats pastato „ligos“ simptomus nusprendęs išsiaiškinti gyventojas – pamatuoti kambario temperatūrą. Taip pat išsinuomojus, pasiskolinus ar nusipirkus specialų įrenginį reikėtų pamatuoti ir patalpų oro drėgnumą. „Jeigu kambariuose temperatūra siekia 22 ar 24 laipsnius šilumos, atsižvelgdami į normas, galime sakyti, kad tai jau yra per daug“, – patarė R.Encius.

Lengviausias ir paprasčiausias būdas sužinoti, ar gyvenamojo pastato būklė tinkama – pasižiūrėti į sąskaitą.

Pasak jo, gyventojams reikėtų susirūpinti ir tada, jei išsiaiškino, kad jų gyvenamųjų patalpų oro drėgnumas siekia 70 ar net 80 proc. „Kai matome tokius rodiklius, panašu, jog turima problemų su ventiliacija. Galbūt patalpos yra nepakankamai gerai, ne tiek, kiek reikia vėdinamos. Aišku, ta drėgmė į namus gali patekti ir dėl kitų priežasčių – per dažnai namuose džiovinami skalbiniai, kur nors drėgsta sienos ar neveikia šildymo prietaisai. Tada būtina surasti tikslią priežastį, kas lemia tokios didelės drėgmės atsiradimą“, – pasakojo R.Encius. Esmė paprasta – drėgmė sienose ir stogo konstrukcijoje mažina šiluminę varžą, toliau - užburtas ratas.

SPSC direktorius priminė, kad yra ir kita išeitis – profesionalios namo būklės diagnozavimo paslaugos. „Pasirinkdamas ją, gyventojas ieško pačių silpniausių namo vietų pro kur išgaruoja šiluma – langai, stogas ar pan. O paskutinis, bet toli gražu ne blogiausias variantas – pasikviesti ekspertą, kuris galėtų sertifikuoti pastatą. Jeigu gyventojas jam pasakys, kad jį iš tiesų domina namo „sveikata“, o ne tik sertifikatas – specialistas atliks namo energinį auditą ir gyventojas gaus išsamų pastato būklės įvertinimą“, – kalbėjo R.Encius. Jei namo efektyvumas buvo gerintas, kai kurios atitvaros keistos arba apšiltintos – gali labai padėti termovizija.

Išsiaiškinus, kad namo „sveikata“ ne itin gera, anot SPSC direktoriaus, galimi du sprendimo būdai. Jei negąsdina mintis apie renovaciją – imtis jos, tada darbai bus atlikti profesionaliai, sistemingai ir jų nereikės kartoti. Jei dėl objektyvių priežasčių žengti renovacijos keliu neketinama, energinio efektyvumo didinimui galima imtis buitinių priemonių.

Linksmi ir buitiški patarimai

R.Encius neabejojo, kad jei pastatas „serga“, šiaip ar taip „gydyti“ jį reikės. Tačiau SPSC direktorius, teigė, kad mažinti energijos sąnaudas, jei bijo renovacijos ar jai dar nepasiryžo, gali ir patys gyventojai. Tai galima daryti labai paprastais ir linksmais, nors iš pažiūros gal ir juokingais, būdais. „Visų pirma, siūlau rytais praustis šaltu vandeniu. Tai padės ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir užsigrūdinti. Šviesos taupymo, matyt, jau niekam nereikia priminti. Taip išleisite mažiau pinigų sąskaitoms ir vaistams“, – teigė direktorius.

Kalbėdamas apie paprastuosius energijos taupymo būdus, SPSC direktorius siūlė atkreipti dėmesį ir į maisto gaminimo įpročius: „Nemažos dalies lietuvių vienas pagrindinių maisto ruošimo būdų – troškinimas, kas reiškia energijos naudojimą ir drėgmės generavimą 2–3 valandas. Gerai, jūs taip šildote savo namus, bet būtina galvoti apie energijos sąnaudas. Aišku, kartais galima išsikepti pyragą ar pan., bet kasdienai siūlyčiau tokius gaminimo būdus kaip traškios daržovės keptos aliejuje, jas pagaminti trunka vos 3–5 minutes. Atsisakius tokių ir panašių įpročių, energijos sąnaudos sumažėtų akivaizdžiai“, – tęsė R.Encius. Jis pridūrė, kad tokių būdų, kai energijos suvartojimą gali sumažinti pats gyventojas, nemažai, ir jų imtis – sveikintina, tačiau apstu atvejų, kai vien to gali nepakakti – norint pasivyti taupiuosius namus, neretai reikia imtis ir kitų veiksmų.

Jei termovizija parodė, kad jūsų namas turi tik vieną silpnąją grandį, pavyzdžiui, langus, tada, aišku, jūsų namo renovacija bus konkreti ir trumpa, užtenka juos pasikeisti ir tiek. Tačiau jei kalbame apie rimtesnius dalykus – reikėtų ryžtis namo atnaujinimui

Renovacija arba buitinės priemonės remontas?

Pastatą apžiūrėjęs specialistas ar termovizija parodė, kad namo būklė ne itin gera – buitinių įpročių pakeisti energijos sąnaudų mažinimui nepakaks. Imtis kosmetinio remonto ar ryžtis Aplinkos ministerijos skatinamai renovacijai? „Jei termovizija parodė, kad jūsų namas turi tik vieną silpnąją grandį, pavyzdžiui, langus, tada, aišku, jūsų namo renovacija bus konkreti ir trumpa, užtenka juos pasikeisti ir tiek. Tačiau jei kalbame apie rimtesnius dalykus – reikėtų ryžtis namo atnaujinimui“, – teigė R.Encius.

„Turiu minty, jeigu namas turi daugiau „ligų“, o gyventojas nusprendė gydyti tik vieną – jų atsiras dar daugiau. Jei žmogus įsidėjo labai gerus langus, o prastas sienas paliko – visa drėgmė nuo tada kaupsis jose, o ši namo „liga“ jau po kelerių metų bus labai sunkiai „gydoma“. Jei gyventojas pakeitė langus ir sienas, bet nepridėjo rankos prie senos šildymo sistemos – tai irgi ne išeitis. Visiems bus karšta, langus laikys atvertus ir šiluma vėl eis lauk“, – kalbėjo SPSC direktorius. Anot jo, vis dėlto geriausia, kad namo būklę nuodugniai ištirtų ekspertas, kuris gali gyventojui patarti – ar užtenka kelių kosmetinių darbų, ar reikia planuoti kompleksinius veiksmus, renovaciją? R.Encius pabrėžė, kad vis dėlto norint suteikti namui rimtą pagalbą, būtina kviesti profesionalus, tačiau reikėtų nepamiršti ir patiems būti gudriais bei reikliais užsakovais.

Aplinkos ministerija primena, kaip svarbu rūpintis pastatų energiniu naudingumu. Prastos būklės namų apšildymui sunaudojama kur kas daugiau gamtos išteklių, o eksploatuodami energiškai neefektyvius namus žmonės ne tik kenkia savo sveikatai, bet ir prisideda prie klimato atšilimo.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius