Kaltintas ir teismų pripažintas kaltu dėl PHARE lėšų panaudojimo verslininkas pagaliau išteisintas

Teisme paliktas nenagrinėtas civilinis ieškinys, kuriuo buvo priteista ir iš Gitano Gestauto asmeninių lėšų antstolių pagalba išieškota visa daugiau kaip 116 tūkst. litų suma.

Kaip rašoma advokatų kontoros „Švirinas ir partneriai" pranešime, Klaipėdoje veikiančios individualios įmonės „Spektras“ savininko Gitano Gestauto kryžiaus keliai su teisėsauga prasidėjo dar 2006 metais, kai jis buvo apkaltintas PHARE lėšų panaudojimu ne pagal nustatytą tvarką bei iškelta baudžiamoji byla pagal LR baudžiamojo kodekso 206 str. 1 d. Šią bylą teko nagrinėti ne tik Klaipėdos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kuris 2008 m. sausio mėnesį nagrinėjo Gitanui Gestautui teisme pareikšto kaltinimo atitikimą Baudžiamojo proceso kodekso ir Konstitucijos nuostatoms.

Anot advokato Vido Vilko, atstovavusio ir gynusio Gitano Gestauto interesus nuo pat bylos pradžios, tai pirmoji byla Lietuvos teismų praktikoje, kurioje asmuo buvo kaltinamas būtent už lėšų panaudojimą ne pagal nustatytą tvarką, neginčijant to fakto, jog lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, t.y. visos PHARE lėšos panaudotos tikslingai ir buvo sukurtas projekto rezultatas – kartotinių dėžių sulankstimo ir klijavimo aparatas.

Advokatų kontoros Švirinas ir partneriai LAWWAY advokato Vido Vilko teigimu, Finansinių nusikalstimų tarnybai, kurios tyrimui vadovavo generalinė prokuratūra, 2006 metų vidury paskelbus pranešimą apie neva dar vieną sėkmingai baigtą tyrimą, tuo metu nebuvo nė vieno dienraščio arba internetinio naujienų portalo, kuris nebūtų išplatinęs šią žinią su garsiom antraštėm „baigta dar viena sėkminga byla“, „klaipėdietis išvaistė PHARE lėšas“, „Gitanas Gestautas pripažintas kaltu“.

Ši byla, advokato Vido Vilko įsitikinimu, buvo politinio pobūdžio, nes 2006 metais Lietuvoje kilo ne vienas skandalas, jog neteisėtai su valstybinių institucijų palaiminimu panaudojamos PHARE ir kitos ES lėšos, kalbama apie apskritai šių lėšų teikimo Lietuvai sustabdymą, tad šių lėšų administravimą kontroliuojančioms valstybės institucijoms žūt būt tapo būtina pasiteisinti prieš ES institucijas, kad jos gerai atlieka savo darbą ir kovoja su tokiais „vagimis ir nusikaltėliais“. Tokiu būdu Centrinė projektų valdymo agentūra 2005 m. pabaigoje pranešė Finansinių nusikaltimų tarnybai apie neva Gitano Gestauto padarytą nusikalstamą veiką ir paprašė pradėti tyrimą.

Verslininkas buvo kaltinamas tuo, jog pagal 2004 m. lapkričio 30 d. su LR ūkio ministerija sudarytą sutartį iš PHARE programos gautas lėšas panaudojo ne pagal nustatytą tvarką, t.y. pavėluotai pateikė valstybės institucijoms tvirtinti kelias ataskaitas, neužtikrino, kad naudojant paramos lėšas būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų ir pažeidė kitus formalius reikalavimus. Visiškai neįvertinta tai, kad visos projekto dokumentacijos paruošimui ir tvarkymui dėl lėšų taupymo G.Gestauto individuali įmonė nesamdė jokios bendrovės ir viską darė savo jėgomis.

Atidavus bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pareikštas civilinis ieškinys, prašant priteisti visas pagal projektą išmokėtas lėšas - daugiau kaip 116 tūkst. litų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismui nuosprendžiu pripažinus Gitaną Gestautą padarius nusikalstamą veiką, bet dėl mažareikšmiškumo nutraukus baudžiamąją bylą bei atmestus civilinį ieškinį kilo didelis ažiotažas ir nepasitenkinimas tokiu teisėjos sprendimu – dienraštyje „Lietuvos rytas“ netruko pasirodyti publikacija skambiom anotacijom „Klaipėdos teisėjos nuosprendis – bomba po teisinės sistemos pamatais“, „nuosprendis pribloškė teisininkus“, „įsigalios nebaudžiamumas“, „kaltas, bet išteisintas“, kuriame visais įmanomais būdais koneveikiamas teisėjos nuosprendis, kuris neva leidžia nusikalsti ir kuria pavojingą pavyzdį teisinėje teismų sistemoje.

Advokato Vido Vilko įsitikinimu, tokiu būdu buvo siekiama padaryti spaudimą apeliacine tvarka bylą pagal prokuratūros ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus nagrinėsiančiam Klaipėdos apygardos teismui, neva žiūrėkite, jeigu bus paliktas galioti toks pat nuosprendis, tai vadinasi ir Jūs prieš teisingumą.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka gynėjo Vido Vilko apeliacinį skundą dėl Gitano Gestauto išteisinimo atmetė, kaltinimo pusėje esančio civilinio ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė net ne iš G.Gestauto individualios įmonės, o iš jo asmeniškai daugiau kaip 116 tūkst. litų, bylos nutraukimą dėl mažareikšmiškumo paliko galioti.

2009 m. birželio 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs advokato Vido Vilko kasacinį skundą galutinai padėjo tašką šioje istorijoje ir nutraukiant baudžiamąją bylą išteisino Gitaną Gestautą, nurodydamas, jog formalūs, jokios žalos nepadarę veiksmai negali būti pagrindu baudžiamąją bylą iškelti ir pripažinti asmenį kaltu.

Advokatų kontoros Švirinas ir partneriai LAWWAY advokatas Vidas Vilkas patikino, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą tą pačią dieną civiliniam ieškovui AB „Turto bankas“, perėmusiam reikalavimo teises iš Ūkio ministerijos, ir antstoliui, vykdžiusiam išieškojimą, pateiktas reikalavimas grąžinti visas dar iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant sprendimą nuo Gitano Gestauto sąskaitų banke nurašytas daugiau kaip 116 tūkst. litų dydžio lėšas.

Gitanas Gestautas retoriškai klausia - kas dabar atstatys pasitikėjimą verslo partnerių akyse ir atlygins patirtą vidinį išgyvenimą, stresą, prarastus verslo ryšius ir galimybes, kai daugiau kaip tris metus buvau juodinamas ir vadinamas nusikaltėliu dėl to, jog kai kuriems valdininkėliams šovė į galvą mano sąskaita nusiplauti savo nešvarų mundurą.