Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

KAM siūlo įvesti trijų mėnesių bazinius karinius mokymus

Rasa Juknevičienė – krašto apsaugos ministrė
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Rasa Juknevičienė – krašto apsaugos ministrė
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei pristatė įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvoje įteisinti trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus.

Ministerija tikisi, kad į šiuos mokymus pakankamai piliečių pasirinks savo noru, tačiau pasilieka galimybę nesusirinkus laukiamam savanorių skaičiui 18–26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka. Kol kas KAM nežino, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama, ribinius skaičius kasmet turės patvirtinti Seimas.

„Pristatytas naujas Karo prievolės įstatymo projektas, kuriame siūlome naujas prievolės atlikimo formas. Pagrindinis siūlymas yra tai, kad asmenys, norintys atlikti karo prievolę, galėtų tarnauti tik tris mėnesius. Tai yra vadinamieji baziniai kariniai mokymai“, – pirmadienį Vyriausybės pasitarime aptarus šį klausimą žurnalistams sakė KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė.

Įstatymo projekte yra numatoma ir ilgesnė – devynių mėnesių – karinių mokymų alternatyva, tačiau kurį terminą taikyti, kasmet taip pat spręs Seimas.

„Jei neatsiras pakankamas skaičius savanorių, būsime priversti šaukti privalomai. Ribinį skaičių kiekvienais metais nustatys Seimas. Tada pagal poreikius ir galimybes ministrė nustatys konkretų skaičių kiekvieniems konkretiems metams“, – teigė KAM atstovė.

Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei pačios to norės. Mokymuose norintiems dalyvauti savanoriškai siūlomas 18–38 metų cenzas.

„Nieko toje srityje, kuri yra susijusi su privalomąja pradine karo tarnyba, nėra pakeista, išskyrus tai, kad sutrumpintas laikas iki 9 mėnesių. Karo prievolė nebuvo panaikinta ir privalomojo karo tarnyba buvo tik sustabdyta. Ji yra kaip galimybė. Tačiau vietoj sustabdyto šaukimo nebuvo pasiūlyta kitų būdų, kaip žmonės, kurie nori tai daryti, galėtų tą tarnybą atlikti“, – motyvus įvesti bazinius karinius mokymus aiškino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Pasak jos, taikos metu Lietuvai didelės kariuomenės nereikia, o mokymai įvedami tik siekiant formuoti ginti šalį pasirengusi rezervą.

Ministrė aiškino, kad ir anksčiau dar šaukiant į privalomąją metus trukusią karo tarnybą jaunuoliai buvo mokomi tris mėnesius, o vėliau jau tik tarnaudavo. Šiemet, anot jos, savanoriškumo principu į karinius mokymus planuojama pakviesti 600 asmenų.

R.Juknevičienė sakė, kad ateityje į mokymus kviečiamų asmenų skaičius priklausys nuo turimų lėšų, ir pridūrė, jog siūlomas projektas suderintas su visomis ministerijomis.

Privalomajam šaukimui į kariuomenę nepritariančių liberalų lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad tai sudaro prielaidą „neaiškumui, kaip toliau vystysis Lietuvos kariuomenė“, nes politikai gali vienais metais nuspręsti šaukti į privalomąją karo tarnybą, o kitais – ne.

„Klausimas, kaip tas rezervas yra formuojamas, ar privaloma tvarka formuojamas, ar savanoriškumo pagrindu. Mes pasisakome, kad būtų formuojama savanoriškumo pagrindu. (...) Šiandien kalbama apie savanoriškumo pagrindu formuojamą rezervą, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas tvirtindamas principinę kariuomenės struktūrą gali nustatyti ir privalomąją. Čia yra palikta tam tikra galimybė“, – kalbėjo valdančiosios Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas.

J.Nagienė pabrėžė, kad siekiama, jog asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo noru. Tam numatomos įvairios skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, darbdavių subsidijavimas, dalies studijų kainos apmokėjimas ar papildomų balų pridėjimas stojant į aukštąsias mokyklas.

Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai įsigalios dar šiemet.

Teigiama, kad baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina tik savanoriai. Šiuo mokymuose 2010 metais krašto gynybai buvo parengta apie 600 vyrų.

2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą – ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min