„Manau, kad dabar jiems teks tai daryti ir ypač – kandidatams į prezidentus. Šis klausimas žmones gali labai greitai suskirstyti į stovyklas, kurie pasisako už ir prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Atitinkamai kandidatams reikėtų labai atsargiai vertinti, į kokius potencialius rėmėjus orientuojasi ir kokia pozicija galėtų pritraukti arba atstumti tuos potencialius rinkėjus“, – sako T. Janeliūnas.
Politologas pridūrė besitikintis, kad didžioji dalis kandidatų aiškiai įvardins, kad referendumas neštų Lietuvai daugiau žalos nei naudos.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas taip pat mano, kad, jei žemės pardavimo klausimas bus pateiktas referendumui, jis taps politinės darbotvarkės dalimi.
„Manau, kad didžioji dalis kandidatų sakys, kad žemę vis tiek reikėtų leisti parduoti, nes žemė yra prekė. Tačiau įstatant tam tikrus saugiklius, jei manome, kad tai grėstų politiniam stabilumui“, – teigia M. Jurkynas.
Pirmadienį dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė sieksianti būti perrinkta dar vienai kadencijai.
Lietuvos socialdemokratų partija kandidatu į prezidentus kelia europarlamentarą Zigmantą Balčytį, Darbo partija kandidatu šiuose rinkimuose kelia Artūrą Paulauską, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas – Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos žaliųjų partijos – Linas Balsys. Liberalcentristai ir visuomeninis judėjimas „Taip“ rems Artūrą Zuoką, kovoje dėl valstybės vadovo posto kaip nepriklausomas kandidatas pasirengęs dalyvauti ir bedarbis Alfredas Aliukevičius.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Jei reikės antrojo turo, jis vyks gegužės 25-ąją.
