Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas kaltina URM nesidomint lietuvybės persekiojimu

Lietuvos vėliava.
G.Simučio nuotr. / Lietuvos vėliava
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvių bendruomenės Karaliaučiaus krašte pirmininkas Sigitas Šamborskis teigia, jog Užsienio reikalų ministerija skiria vis mažiau dėmesio lituanistinio švietimo problemoms tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Rusijos dalyje.

„Jaučiame abejingumą, net, sakyčiau, nusikalstamą aplaidumą, nepagarbą mokytojų misionierių darbui“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė prieš septynerius metus nepageidaujamu asmeniu Rusijoje paskelbtas S.Šamborskis.

„URM negina mokytojų, kai jie vienas po kito paskelbiami persona non grata. Ministerijos pareigūnai nesivargina nei paklausimų kolegoms Rusijoje rašyti, nei kokią notą švystelti. O galėjo tai padaryti, ypač kai iš srities buvo išprašytas 20 metų Stalupėnuose (Nesterove) dirbęs mokytojas Arūnas Urbaitis“, – kalbėjo lietuvybės gynėjas.

Pasak jo, panašiai buvo pasielgta ir su 15 metų Ragainėje (Nemane) mokytojavusiu Jonu Glinskiu.

„Jis Rusijos specialiųjų tarnybų pirmąkart buvo sulaikytas pernai vasarą. Asmeniškai informavau užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį apie tai, kad mokytojas persekiojamas. URM deramai nesureagavo ir po keleto mėnesių J.Glinskis tapo persona non grata. URM toliau tyli“, – pasakojo S.Šamborskis.

Jis pažymėjo, kad Karaliaučiaus krašte lietuvių kalbos mokytojams mažinami darbo užmokesčio tarifai ir krūviai.

„Labiausiai kenčia lietuviai ir lenkai. Vokiečių kultūrinės veiklos nežinia kodėl mažiau bijomasi nei lietuvių ir lenkų“, – teigė S.Šamborskis.

Karaliaučiaus kraštas Sovietų Sąjungai kaip karo trofėjus atiteko po Antrojo pasaulinio karo. Dabar tai į vakarus labiausiai nutolęs Rusijos regionas, su kuriuo Lietuva ribojasi 255 kilometrų ilgio sausumos siena.

Papildyta 14.31 val. Lietuvos URM reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją išplatino atsaką. 15min.lt skaitytojams pateikiame URM išplatiną pranešimą spaudai:

Lietuvos URM yra žinomi atvejai, kai dėl neaiškių priežasčių Rusijos tarnybos anuliavo lietuvių kalbos mokytojų vizas į Rusiją.

Pedagogų iš Lietuvos darbo kaimyninėje Rusijos srityje klausimą užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis iškėlė rugpjūčio 7 dieną vykusiame neformaliame susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. Ministras akcentavo, kad artėjant naujiems mokslo metams labai svarbu, kad iš Lietuvos į Kaliningrado sritį atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai nuo pat mokslo metų pradžios galėtų sklandžiai pradėti darbą, būtų išspręsti dažno vykimo per valstybių sieną ir kiti praktiniai klausimai. Gubernatorius pažadėjo pasirūpinti, kad atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai galėtų netrukdomai atlikti savo darbą.

Be to, Lietuvos URM balandžio mėnesį oficialia nota kreipėsi į Rusiją ir paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Rusijos viza buvo panaikinta „Lietuvos žinių“ straipsnyje minimam lietuvių kalbos mokytojui Jonui Glinskiui.

Užsienio reikalų ministerija kasmet organizuoja užsienio lietuvių organizacijų projektų atranką ir paskirsto jiems valstybės paramą. 2011 m. užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų veiklai, taip pat ir Kaliningrado srityje, skirta 255,5 tūkst. litų.

Sunkmečio sąlygomis negalėjo būti išlaikomas iki tol buvęs užsienio lietuvių organizacijų veiklos finansavimo lygis. Tačiau 2010-aisiais ir šiais metais finansavimas nesikeitė. Šiuo metu apie 45 proc. visos paramos per projektus gauna etninėse žemėse gyvenančių lietuvių bendruomenės. Todėl klaidingai formuojama nuomonė, kad Lietuvos dėmesys kaimyniniuose kraštuose gyvenantiems lietuviams sumažėjo.

Kaliningrado srities švietimo įstaigose veikiantys lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai gali ir teikia projektus lituanistinės veiklos vykdymui paremti. Projektai teikiami juos visus vienijančios Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vardu. 2010 metais buvo finansuoti Kraupiško (Uljanovo), Lenkviečių (Lunino), Ragainės (Nemano) ir Liudviko Rėzos draugijos mokyklų projektai. Šiemet buvo gautas vienas projektas, kuriam skirta dalinė parama. Taip pat parama lituanistinei veiklai vykdyti Kaliningrado srityje šiemet skirta finansuojant Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos teiktus projektus.

URM siekia gerai įsigilinti į užsienio lietuvių poreikius, todėl nustatyta tvarka, pagal kurią finansinė parama gali būti skiriama tik užsienyje veikiančioms lietuvių organizacijoms. Lietuvoje registruotos viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys gali naudotis kitais finansavimo šaltiniais. „Lietuvos žiniose“ publikuotame interviu su Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė vadovu Sigitu Šamborskiu, šie aspektai nepaaiškinami.

Neatitinka tiesios ir teiginiai apie neskelbiamus konkursus „mokytojų darbo vietoms užimti Pilkalnio (Dobrovolsko) ir Stalupėnų (Nesterovo) mokyklose“.

Užsienio reikalų ministerija pasirašė išvykimo sutartis su 15 mokytojų ir 1 kultūros darbuotoju 2011–2012 m. teikti mokymo ir kultūrinės veiklos paslaugas Kaliningrado srityje. Atlyginimai mokytojams 2010–2011 mokslo metais buvo mokami kas tris mėnesius, 2011–2012 mokslo metais bus mokami kas du mėnesius, kaip numatyta su lietuvių kalbos mokytojais ir kultūros darbuotojais sudarytose paslaugų teikimo sutartyse. Ministerija taip pat padengia mokytojų kelionių, draudimo ir Rusijos vizų gavimo išlaidas.

Mokytojai gali būti siunčiami į Kaliningrado srities švietimo įstaigą, jeigu ji oficialiai praneša, kad yra toks poreikis. Straipsnyje minimos Pilkalnio (Dobrovolsko) ir Stalupėnų (Nesterovo) mokyklos į URM kreipėsi pavėluotai arba nesikreipė, todėl, sutvarkius reikiamus formalumus, mokytojų į šias švietimo įstaigas konkursus galima būtų organizuoti 2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais.

Žiniasklaida cituoja S.Šamborskio teiginį apie „dirbtinai sumažintus darbo užmokesčio tarifus ir krūvius“, minimas mokytojas Algirdas Karmilavičius, kuriam neva „be jokių paaiškinimų vietoj buvusių 12 savaitinių darbo valandų paliktos tik 4“.

A.Karmilavičius lietuvių kalbos ir etnokultūros Kaliningrado miesto 35-ame licėjuje 2011–2012 mokslo metais mokys tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu. Todėl Užsienio reikalų ministerija, kuriai teisės aktais pavesta užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo funkcija, su mokytoju ketina pasirašyti išvykimo sutartį tik neformaliojo ugdymo daliai (4 val. per savaitę). Užsienio lietuvių formalaus švietimo klausimus koordinuoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.

Atkreipiame dėmesį, kad S.Šamborskis yra Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė steigėjas ir vadovas. Rusijos Kaliningrado srityje veikia atskiros lietuvių bendruomenės: Kaliningrado lietuvių regioninė nacionalinė kultūrinė autonomija (pirmininkas Alvydas Muliuolis), Kaliningrado srities lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkė Tatjana Rodenko), Kaliningrado miesto Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Laima Meščeriakova), Kaliningrado srities lietuvių kultūros draugija „Birutė“ (pirmininkė Danutė Norušaitė-Vlasičeva). Apgailestaujame, kad žiniasklaidos publikacijose apie Kaliningrado srities lietuvius nesiremiama tame krašte gyvenančių tautiečių informacija.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min