Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas bendra tarp alpinizmo, Vakarų šalių pensininkų, „Ibiza party“ ir Lietuvos ateities?

pasisveikinimas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Vizionieriai kviečia visoje Lietuvoje kartą per mėnesį organizuoti šventę, kai visi su visais sveikintųsi ir šypsotųsi.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva taptų patrauklesne vieta gyventi, jei čia kartą per mėnesį vyktų „Labos dienos“ šventė, kurios metu visi vieni kitus sveikintų ir šypsotųsi, visoje šalyje išpopuliarėtų alpinizmas, pas mus gyventi kraustytųsi pasiturintys pensininkai iš užsienio, o Biržuose vyktų „Ibiza party“.

Šias ir dar daugiau nei 200 idėjų pasiūlė žmonės, prisidedantys prie ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ kūrimo. Ją ruošia premjero Andriaus Kubiliaus iš įvairių sričių ekspertų suburta Valstybės pažangos taryba, kurios tikslas – išgryninti visuomenės siūlomas Lietuvos raidos vizijas. Jos taps svarbiausio šalies strateginio planavimo dokumento „Lietuva 2030“ pagrindu.

Visi norintieji svetainėje www.Lietuva2030.lt gali pasiūlyti savo idėją arba balsuoti už jau pasiūlytas. Šiuo metu pirmauja Henriko Kupcikevičiaus iš Suvalkijos siūlymas visos šalies miestų ir miestelių pagrindinėse gatvėse ir parkuose įdiegti nemokamą bevielį interneto ryšį, kaip jau padaryta Kauno Laisvės alėjoje ir kai kuriose Vilniaus senamiesčio erdvėse.

Tuo tarpu Irena Buinickaitė kviečia visose šalies bendruomenėse kartą per mėnesį organizuoti „Labos dienos“ šventę, kurios metu kiekvienas įsipareigotų pasisveikinti su sutiktais žmonėmis ir padovanoti jiems šypseną.

Vyriškis, pasirašęs kaip Art Kalpokas, ragina steigti Lietuvoje turtingų Vakarų pensininkų kolonijas. „Pas mus gera sveikatos apsaugos sistema, tinkamas pensininkams klimatas, daug anglakalbių lietuvių. Šie atvykėliai naudosis paslaugomis ir pirks prekes Lietuvoje, o gal sumąstys ir realizuoti savo sukauptus pinigus investuodami į verslą“, – argumentuoja vizijos autorius.

Holivudo filmų veiksmas – Lietuvoje

Milda iš Dzūkijos įsitikinusi, kad daug naudos atneštų alpinizmo populiarinimas Lietuvoje. Ji ragina Lietuvoje įrengti kuo daugiau laipiojimo sienelių, nes laipiojimas uolomis vysto ne tik raumenis, bet ir koordinaciją, sveikatos saugojimo įgūdžius, mąstymą. Pradėti esą būtų galima nuo vaikų, statant mini laipiojimo sieneles mokyklose.

Artūras iš Aukštaitijos siūlo garsinti Lietuvą mokant Holivudo filmų kūrėjams už tai, kad populiarių filmų veiksmas vyktų Lietuvoje. „Lietuva sumokėtų kad ir 10 mln. už šią paslaugą, bet patikėkite, tai suveiktų šimtus kartų geriau nei visi tie filmukai apie Lietuvą, visi logotipai ir visos tos niekinės priemonės, kurios naudojamos dabar garsinti Lietuvos vardą“, – dėsto jis.

„Rūkymo sukeltas ligas rūkoriai tegul gydosi iš savo kišenės, o ne iš mano. Gal taip sumažės ir kontrabandos mastai?“ – svarsto Laimonas Briedis iš Aukštaitijos.Daug idėjų autorių ragina rūpintis šalies gyventojų sveikata, netgi siūloma siekti, kad Lietuva taptų pirmaujančia pasaulyje sveikos mitybos valstybe.

Žmonės vardija konkrečius būdus, kaip kovoti su rūkymu ir girtavimu. „Rūkymo sukeltas ligas rūkoriai tegul gydosi iš savo kišenės, o ne iš mano. Gal taip sumažės ir kontrabandos mastai?“ – svarsto Laimonas Briedis iš Aukštaitijos. Jis taip pat siūlo reglamentuoti, kad alkoholio gamintojai ir pardavėjai turėtų atlyginti žalą kelių eismo įvykiuose ar darbo vietose, jeigu ją padarė nuo alkoholio apsvaigę asmenys. „Tegul finansuoja nemokytinų mokinių mokymą, neįgaliųjų asmenų išlaikymą ir dar gal ką praleidau“, – ragina L.Briedis.

Idėjos – savo kraštui

Lietuviai aktyviai teikia vizijas, kaip pagerinti gyvenimą savo apylinkėse. Tarkime, biržiečiai įsitikinę, jog Biržus pagyvintų muzika, tiesa, neranda sutarimo, kokia. „Siūlau visiems Biržų miesto gyventojams surengti bent kartą per mėnesį gatvėje krikščioniškų giesmių pasirodymą“, – įsitikinęs Arminas Zybartas. Tuo tarpu Kristina ragina Biržuose rengti „Ibiza party“ – vienu milžinišku naktiniu klubu virtusios Viduržemio jūros salos pavyzdžiu. „Muzika per visą naktį, šokiai, burbulai (kad ir kaip tai būtų banalu), nes mieste labai trūksta pramogų“, – savo idėją plėtoja ji.

Muzikalūs ir kitų kraštų gyventojai. Skuodo rajone siūloma organizuoti kraštiečių susitikimą „Po tėviškės medžiais užtraukime lietuvišką dainą“. Idėja Rietavui – nuo 17 iki 20 val. mieste galėtų skambėti klasikinė, džiazo muzika, „kuri sukurtų malonią atmosferą, ugdytų kultūrą ir padarytų dar patrauklesnį miestą turistams.“

Didinkit algas ir piginkit maistą

Vieni populiariausių siūlymų – visuotinai įteisinti nemokamą aukštąjį mokslą ir tiesti daugiau dviračių takų.Žmonės trykšta idėjomis įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, skatinama kurti interneto puslapį, vienijantį visas įmones, įstaigas ir žmones, kurie pasirengę padėti pagalbos prašantiems. Taip pat siūloma panaikinti visų tipų magnetines ir kodų korteles, vietoj jų panaudojant vieningą asmens atpažinimo sistemą – asmens piršto atspaudo skaitytuvą. Kviečiama siekti, kad iki 2030 metų Lietuvoje nebeliktų ganyklų, aptvertų spygliuota viela, mat į ją žalojasi tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai.

Tarp vizijų – daugybė ekologinių idėjų, pavyzdžiui, siūlymas paskelbti neteršimo dieną, kai nebūtų galima važinėti mašinomis ir autobusais, nedirbtų nė viena parduotuvė. Taip pat vizijų siūlytojai kviečia spręsti amžinas problemas: pagerinti verslo sąlygas, nugalėti korupciją, skatinti pilietiškumą, didinti algas ir mažinti maisto kainas. Vieni populiariausių siūlymų – visuotinai įteisinti nemokamą aukštąjį mokslą ir tiesti daugiau dviračių takų.

Ne vienoje vizijoje nuskamba ir raginimas valdžiai nelikti kurčiai žmonių siūlymams. Bene patys optimistiškiausi vizijų kūrėjai kviečia numatyti Lietuvos ateities strategijas ne 2030-iesiems, o 2200 ar net 3000 metams.

Idėjos turi nelikti stalčiuje

Siūlyti šalies ateities vizijas kviečia ne tik Vyriausybė. Nuo 2006 metų savaitraštis „Atgimimas“ rengia konkursą „Padovanok Lietuvai viziją“. Jo vyriausioji redaktorė Indrė Makaraitytė mano, jog didžiausias panašių konkursų indėlis – „proga pagalvoti apie tą šalį, kurioje gyvename mes, gyvens mūsų vaikai ir ką reikėtų pakeisti“.

Alvydo Opulskio/15min.lt nuotr./Indrė Makaraitytė
Indrė Makaraitytė

Kur nukeliavo „Atgimimo“ konkursų vizijų laureatų darbai? Kaip jie prisidėjo prie Lietuvos ateities kūrimo?

– Mes stengėmės, kad jie niekur nedingtų. Visi geriausi buvo pateikti plačiosios visuomenės diskusijoms. Jų buvo, ir labai turiningų. Darbai, kurie buvo parašyti konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, apie sveikatos sistemos reformą, buvo atiduoti ministerijoms, o visus darbus mes įrašėme ir davėme skaityti šios Vyriausybės inicijuotai grupei, kuri kuria Lietuvos ateities scenarijų. Be to, visi darbai yra Atgimimo interneto svetainėje www.atgimimas.lt, tad visų trijų metų visuomenės narių svarstymus galima rasti bet kada.

Ar tokios iniciatyvos neturėtų kilti tik iš apačios, o nebūti organizuojamos valdžios?

– Man visuomet priimtiniau, kai iniciatyvos kyla iš apačios. Jos tuomet yra nuoširdesnės, tikresnės ir veiksmingesnės, nes žmonės, jei daro, daro tai motyvuotai. Bet jei jau ir valdžia ėmėsi kažko panašaus, tai irgi nieko blogo – man regis, svarbiausia, kad idėjos nebūtų padėtos į stalčių.


 


 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min