Tačiau, pasirodo ne viskas taip gražu kaip atrodo, kai išgirsti, ką galvoja paprasti žmonės.
Po Lietuvos prezidento rinkimų gavau SMS žinutę iš Lenkijoje gyvenančio antros eilės pusbrolio. Jis sveikino, kad išsirinkome šio garbingo posto vertą Dalią Grybauskaitę ir išreiškė viltį, jog dabar Lietuvoje lenkai bus mažiau skriaudžiami. Mane tai pribloškė. Ėmiau galvoti, kuo gi mes taip skriaudžiame lenkus. Suprantu, skriauda jie gali laikyti tai, kad savo pavardžių negali rašyti lenkiškai. Aš vis tikiuosi, kad pagaliau jiems bus leista tai daryti, nes pavardė yra kiekvieno žmogaus turtas. Prisiimu kaltę ir už lietuvius, kurie vis bando įrodinėti, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai – tai sulenkėję lietuviai, kas, žinau, juos labai žeidžia. Tačiau dėl ko dar lenkai gali jaustis skriaudžiami, nesugalvojau. Jie gali mokytis ir melstis lenkiškai, niekas dėl tautybės jų nediskriminuoja priimant į darbą, visur jie turi tokias pačias teises kaip lietuviai. Atmetu kaltinimą, kad lenkai prie Vilniaus neatgauna žemės dėl to, kad jie lenkai. Čia veikia visai kitos priežastys ir bet kuris bent kiek mąstantis žmogus tai gerai žino. Tai kodėl mano pusbrolis, labai išsilavinęs ir viskuo besidomintis žmogus, istorikas, ne kartą buvęs Lietuvoje, kurio močiutė lietuvė ir pats lenku jis tapo tik todėl, kad po Pirmojo pasaulinio karo Suvalkų kraštas buvo priskirtas Lenkijai, yra įsitikinęs, kad lenkai Lietuvoje skriaudžiami? Atsakymas gali būti tik vienas – teiginys taip dažnai kartojamas Lenkijoje, kad žmonės ima tuo tikėti.
D.Grybauskaitės išrinkimas prezidente
Kad panašiai mąsto dauguma lenkų, įsitikinau internete perskaičiusi gausius komentarus Lenkijos spaudoje pasirodžius straipsniams apie naująją Lietuvos prezidentę. Beveik visi jie priešiški lietuviams. Iš jų matyti, ką didelė dalis paprastų lenkų iš tiesų mano apie Lietuvą.
„(D.Grybauskaitė) nebuvo mokoma iš antilenkiškų vadovėlių! Jau vien tai rodo, kad lietuviams būdingas antilenkiškumas, šovinizmas, išankstinis nacionalizmas, lenkų diskriminavimas. Esu lenkas ir pastebėjau tą lietuvišką pasipūtimą, nusistatymą prieš Lenkiją ir lenkus. Man nebūdingas menkavertiškumo kompleksas, bet ir nelaikau savęs „Superior Being“, tačiau žinojimas, kad lietuviai niekina mane ir mano lenkų brolius, lėmė mano, mano šeimos, mano draugų ir mano darbuotojų bei kaimynų požiūrį į juos. Jis labai PRIEŠIŠKAS ir NEDRAUGIŠKAS, nes lietuviai nubrėžė atskirties liniją, iškasė karo kirvį. Manęs nedomina jų istorinės koncepcijos ir argumentacija, nes tai nepateisina jų kriminalinio požiūrio į lenkus. Esate mano priešai, Lenkijoje jums geriau su manim nesusitikti“, – rašo vienas internautas perskaitęs dienraštyje „Rzeczpospolita“ straipsnį „Naujoji Lietuva žvelgia tik į Vakarus“ (jo vertimą galite rasti vakar dienos „Lietuvos žinių“ skyrelyje „Kitų balsai“).
Kitas internautas priduria: „Rašote, kad išrinkus p. Grybauskaitę lenkai Lietuvoje gali tikėtis teigiamų permainų. Bijau, kad tai eilinė tuščia lenkų komentatorių ir politikų viltis. Lietuviai seniai žino, kad mūsų politikai bei komentatoriai aukoja ir aukos Lietuvos lenkų likimą ant didžiosios politikos altoriaus. Kas Lenkijoje ryžtingai kelia klausimą dėl mūsų tėvynainių teisių Lietuvoje? Gal galite man atsakyti?“ Trečias internautas daro išvadą:
„Pagalvojau, kad ponios prezidentės seneliai, o gal ir tėvai vadinosi Grybowskiais. Taip pat keistai buvo pakeista ir mano mamos mergautinė pavardė, kai po 1941 metų netikėtai Vilniaus gimnazijoje buvo pereita prie mokymo lietuvių kalba.“
Vox Populi
Tokio tipo komentarų tiek daug, kad juos tenka laikyti Vox Populi. Šiems lenkams visiškai nesvarbu, kad Lietuvos ir Lenkijos prezidentų, nesvarbu, kokiai partijai ar ideologijai jie atstovautų, tarpusavio santykiai dabar yra tokie geri, kad galima juos vadinti pavyzdiniais. Dar daugiau – paprastiems lenkams tai nepatinka, nes jie įsitikinę, kad jų valdžia nuolaidžiauja lietuviams, skriaudžiantiems jų tautiečius.
Rašote, kad išrinkus p. Grybauskaitę lenkai Lietuvoje gali tikėtis teigiamų permainų. Bijau, kad tai eilinė tuščia lenkų komentatorių ir politikų viltis. Lietuviai seniai žino, kad mūsų politikai bei komentatoriai aukoja ir aukos Lietuvos lenkų likimą ant didžiosios politikos altoriaus. Rašo internautas.
Tačiau kas suformavo tokį jų požiūrį? Ar Lenkijoje tebėra labai stipri įtaka tų, kurie vis dar gailisi praradę Vilnių (tačiau nė viename komentare Vilnius neminimas kaip lenkų miestas), ar Lietuvos lenkai taip garsiai skundžiasi ujami ir persekiojami, kad kiekvieno doro lenko širdyje įsižiebia neapykanta skriaudėjams. Ši prielaida iš dalies gali būti teisinga, nes teko sutikti bent keletą Lietuvoje gyvenančių lenkų, liepsnojančių patologiška neapykanta lietuviams ir, matyt, randančių, kas jų klausosi Lenkijoje. Ir šie žmonės ieško ne kas abi tautas jungia, o kas skiria, todėl pastangos žmonių, norinčių sutaikyti abi tautas, dabar turinčias ir bendrų interesų, ir bendrų nedraugų, nueina vėjais. O gal lenkai buvo sutikę nedraugiškai jų atžvilgiu nusiteikusių lietuvių ir jie padarė išvadą, kad visi lietuviai tokie?
O tokių atvejų pasitaiko. Tas pats mano pusbrolis su žmona atvykęs į Lietuvą vos jai atgavus nepriklausomybę, mums vaikštant po Vilnių paklausė, ar aš nebijau su jais gatvėje šnekėti lenkiškai? Pamatęs apstulbusį mano veidą, paaiškino, kad jie kelias dienas praleido Kaune, kur restoranuose juos labai nemandagiai aptarnavo, gatvėse žmonės nesiteikdavo atsakyti, paklausti, kaip pasiekti vieną ar kitą Kauno įžymybę, o galų gale kažkoks geradaris jiems patarė, kad jei nenori turėti nemalonumų, geriau tegul lenkiškai nekalba.
Mačiau, kad tos kelionės į Lietuvą įspūdžiai buvo prasti. Užtat prieš porą metų vėl atvykę į Vilnių mano giminaičiai negalėjo atsidžiaugti išgražėjusiu miestu ir sutiktais maloniais bei paslaugiais žmonėmis. Įspūdis liko puikus. Vadinasi, lenkų įspūdį nemaža dalimi formuoja ir sutikti lietuviai.
Gajus stereotipas - lietuviai laiko lenkus priešais
Štai dar vienas internautas rašo: „Kaip šia proga nepakalbėti apie gerus ir draugiškus santykius su lietuviais, kurie turi teisę į savo nuosavą politiką ir geopolitinę orientaciją. Akivaizdus faktas, kad Lenkija jiems nėra politinis prioritetas. Faktas tas, kad lietuvių požiūris į mus oportunistinis, nes mūsų „elitas“ jiems tą leidžia. Eina jie velniop su savo „energetiniais tiltais“ ir kitais bendrais projektais. Lenkijos politika turi stipriai ir galutinai užbaigti tą kriminalinį skandalą dėl lenkų diskriminavimo ir apvogimo. Vyriausybė tai turėtų legaliai sutvarkyti Briuselyje. Pamatysite, kaip lietuviai pabruks uodegą gavę politinį niuksą iš ES. Pavertė mat lenkus savo priešais. Jei toks jų politinis prioritetas, tai belieka juos tik pasveikinti už tokį kvailumą. Kreipiuosi į visus, kuriems rūpi diskriminuojami ir apvaginėjami broliai lenkai Lietuvoje, – VIENINGAI MUŠKITE TUOS LIETUVIUS. Tai lenkų tautos priešai!“
Tačiau vargu ar taip rašo bent kartą Lietuvoje lankęsi žmonės. Tų, kurie lankėsi, nuomonė kiek kitokia. Jie pastebi neigiamus reiškinius Lietuvoje ir pagal tai susidaro savo nuomonę, deja, nepalankią mūsų šaliai. Štai vieno internauto įspūdžiai:
„Prieš savaitę sugrįžau iš Lietuvos. Į Vilnių važiavau per Marijampolę, o namo – per Druskininkus. Nesitikėjau tokio pikto požiūrio į mus. Esu labai nustebęs. Susidarė įspūdis, kad mano automobilį nuolat sekė. Vairuotojai labai nemandagūs ir arogantiški. Tokie patys ir policininkai, kurie pasislepia krūmuose turbūt tik tam, kad stabdytų lenkų mašinas.
Vilniuje ir jo apylinkėse, kiekvienas į kurį kreipiausi lenkiškai, lenkiškai ir atsakė. Tačiau informacijos lenkų kalba galima rasti tik bažnyčiose ir tai tik labai mažomis raidelėmis. Nei viešbučiuose, nei restoranuose jos nėra. Vilniuje esančiame dailės muziejuje mūsų tautiečių paveikslai sudaro beveik 100 proc., tačiau be lenkiškų dailininkų pavardžių, parašytų skliaustuose, daugiau nėra nė užuominos į lenkų kalbą. Trakuose lenkiškai kalba tik turistai ir dalis aptarnaujančio personalo. Ir nors buvome viena valstybė, jokios informacijos lenkų kalba. Tik Karaimų muziejuje įsigijau lenkišką brošiūrą. Net lenkiški vietovardžiai tose vietose, kur lietuviai sudaro mažumą, rašomi tik lietuviškai. Įsivaizduoju, kas būtų jei turistas iš Vokietijos atvyktų į Ščeciną ir nerastų ten jokio savo tautos pėdsako nei dokumentuose, nei muziejuose, nei gatvėse, o mokantys vokiečių kalbą žmonės turėtų apsimesti, kad vokiškai nesupranta. Tai skandalas, kad mūsų politikai laižo Lietuvos valdžiai užpakalį. Laikas tai keisti.
Labai kvailas toks lietuvių požiūris į mus, jei jie taip elgiasi orientuodamiesi į Europą. Patys nieko neturi. Yra visiškai priklausomi. Pažiūrėsime, ar jiems ką duos vokietis arba prancūzas. Man buvo šokas, kai kelias dienas važinėdamas po Lietuvą, nemačiau jokio sunkvežimio, nemačiau ir „Lados“ ar ko nors panašaus. Beveik pusė automobilių „Audi“, „Mercedes“, BMW, VW. Tuo tarpu tarp Marijampolės ir Vilniaus apylinkių stovi susmegę mediniai namai su sukiužusiais stogais. Kur ne kur pamatysi žmogų ir dvi karvutes, besiganančias dirvonuose. Nemačiau suartų laukų, nemačiau pasėtų javų, auga nebent kokia paliegusi varnalėša. Šokas! Niekur nepamatysi gėlytės, tvenkinio ar ko nors panašaus. Tik brūzgynai.
Kone visi turistai Vilniuje – mūsų tautiečiai. Ten sutikau ir draugų iš Prancūzijos. Tai turbūt kita gausiausia turistų grupė Lietuvoje. Jie neslėpė nusistebėjimo visa tai matydami. Manau, kad lietuviai turi išgyventi kokį sukrėtimą. Visuomenė labai skurdi ir dar priversta žiūrėti, kaip išsidirbinėja nuvorišai – kailiai, oda ir mobilieji telefonai.
Visas Vilnius išgražintas, iščiustytas turistams. Šalia – vargetos ir girtuokliai (pirmadienį ryte nesutikau nė vieno suaugusio vyro, kuris nebūtų „su kvapeliu“). Apskritai vyrų mažai, daug mažiau nei moterų. Visose jaunimo grupelėse vienas vaikinas, o šalia jo šešios septynios merginos.
Tiesą sakant, man tų lietuvių gaila, tačiau nieko nepadarysi, reikia pereiti tą skaistyklą. Liūdna, kad tokioje atmosferoje gyvena ir lenkai, kartais atsidūrę dar blogesnėje padėtyje.
Lietuvos politikai giriasi, kad atvedė šalį į Europą. Tvirtas lito kursas euro atžvilgiu lėmė, kad ten viskas brangu. Todėl ir važiuoja vargšeliai keliasdešimt kilometrų į Lenkiją, kad ko nors pigiau nusipirktų. Košmaras.“
