A.Valantino sekretorė, oficialiai – GP sekretoriato vyriausioji specialistė Milda Jastremskaitė likus trims dienoms iki nėštumo ir gimdymo atostogų iš esmės pakeitė savo statusą prokuratūroje. Ji iš pagal darbo sutartį dirbančios specialistės virto valstybės tarnautoja.
Laimėjo konkursą?
Kaip LŽ informavo GP, M.Jastremskaitė į GP Planavimo ir ūkio skyrių buvo priimta 2009 metų balandžio 28 dieną, laimėjusi viešai skelbtą konkursą į laisvą valstybės tarnautojo vietą.
Nors konkurse dalyvavo 5 asmenys, GP komisija pasirinko septintą mėnesį kūdikį nešiojančią, po trijų dienų kelerių metų atostogų išeisiančią prokuratūros sekretoriato darbuotoją.
Kitu atveju prokuratūra galbūt būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, ar valstybinė įstaiga neapgaudinėja valstybės, konkursu iš tos pačios įstaigos į labiau socialiai aprūpintas pareigas priimdama žmogų, kuris po kelių dienų išeis motinystės atostogų. Susidomėtų, ar šiam padaliniui apskritai buvo reikalingas darbuotojas, jeigu iš penkių dalyvavusiųjų konkurse pasirinko tą, kuriam įstatymas numato galimybę trejus metus nedirbti. Vargu ar tokį konkursą galima būtų pavadinti skaidriu.
Mažesnis atlyginimas?
Tačiau savo sekretorės M.Jastremskaitės atveju generalinis prokuroras pažeidimų neįžvelgė ir neieškojo.
„Planavimo ir ūkio skyriuje specialistė dirbo nuo 2009 metų balandžio 28 dienos iki 2009 metų gegužės 3 dienos – 3 darbo dienas, – pranešė GP Viešųjų ryšių skyrius. – M.Jastremskaitei, dirbusiai generalinio prokuroro sekretoriato vyriausiąja specialiste, skaičiuojamas mėnesinis atlyginimas su priedais sudarė 3686,40 lito, išmokama suma – 2801,66 lito. Einant naujas pareigas už 3 darbo dienas priskaičiuota 491,21 lito, išmokėta 373,32 lito. Skaičiuojant pagal 2009 metų balandžio mėnesį, nustatytas mėnesinis vyriausiosios specialistės atlyginimas būtų buvęs 3438,50 lito, o išmokamas – 2613,25 lito. Taigi, būtų buvęs mažesnis, nei specialistė būtų uždirbusi dirbdama pagal darbo sutartį. Dabar valstybės tarnautojų atlyginimai dar sumažėjo.“
Valstybės tarnybos gūžta
Iš pirmo žvilgsnio būsimosios motinos pasirinkimas atrodo nelogiškas – prieš pat atostogas pereiti į darbą, kur atlyginimas net 250 litų mažesnis nei sekretoriate.
Tačiau neverta Lietuvos moterų kaltinti nelogiškumu. Tūkstantis jų atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų liudija, kad laukdamos kūdikio moterys galvoja apie ateitį ir maksimaliai stengiasi pasirūpinti savo ir vaiko gerove. Ne išimtis ir M.Jastremskaitė.
Valstybės tarnautojo statusas – ideali gūžta būsimajai motinai ir jos vaikui. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu. Į tarnybos stažą, kuriam didėjant didėja ir atlyginimas, įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laikotarpis. Be to, didėja kasmetinių atostogų trukmė.
„Teisėsaugos pareigūnai tikrina tik tuos atvejus, kurie pasirodo įtartini „Sodros“ specialistams,“ – neįžvelgia sukčiavimo savo valdose GP. Kitaip tariant, mažesnis A.Valantino sekretorės naujasis atlyginimas – apdairiai paliktas atsarginis skydas, formaliai ginantis nuo kaltinimų dėl valstybės apgaudinėjimo.
Motinystė – kriminalinis nusikaltimas
Gruodžio pradžioje Seime vyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis dėl kelių Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių, kurie nusikaltėlėmis paverstoms motinoms nenumatė kitos bausmės, kaip tik laisvės atėmimas, pakeitimo.
Kūdikius auginančių ar jų besilaukiančių motinų vardu Seimo narė Asta Baukutė kreipėsi į komitetą, prašydama efektyviau spręsti susidariusią situaciją, į kurią pateko jaunos mamos dėl galbūt neteisėto Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) lėšų, skirtų motinystės (tėvystės) pašalpoms, įgijimo.
Situacija iš gyvenimiškos virto kriminaline 2008 metų sausio 1 dieną įsigaliojus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams. Pašalpos buvo skaičiuojamos už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Vaikų besilaukiančios motinos suskubo pasinaudoti šia įstatymo pataisa, kad pagimdžiusios kūdikį ir nedirbdamos apsisaugotų nuo vargo. Nors įstatymą pakeitė Seimas, nusikaltėlėmis virto juo pasinaudojusios moterys. VSDF skyriai nagrinėja daugiau kaip tūkstantį atvejų, kai galbūt neteisėtai padidinus draudžiamąsias pajamas įgyta teisė į didesnes pašalpas.
Kova prieš Lietuvos ateitį
Generalinis prokuroras A.Valantinas, keliantis visuomenės pasipiktinimą dėl daugybės rezonansinių bylų vilkinimo ir žlugdymo, šį kartą pademonstravo netikėtą aktyvumą ir ryžtą. Jo iniciatyva 2008–2009 metais GP buvo surengtas ne vienas susitikimas ir pasitarimas dėl vadinamųjų „Sodros“ bylų, šalies apygardų prokuratūros vieną po kito rengė koordinacinius pasitarimus, per juos prokurorų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos jungtinės pajėgos tarėsi, kaip kovoti su Lietuvos mamomis, kurios siekė „apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšas“. Gavus A.Valantino nurodymą, imta intensyviai tirti įtartinus pašalpų mokėjimo atvejus. Pradėti keli šimtai ikiteisminių tyrimų dėl galimo sukčiavimo. Iki balandžio mėnesio 137 atvejais pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 92 atvejais – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pastaroji dalis numato tik laisvės atėmimo bausmę.
Šiais metais įsigaliojus naujai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijai, pašalpos skaičiuojamos pagal per 12 mėnesių draudžiamojo turėtas pajamas. Landos piktnaudžiavimui tarsi nebeliko.
Tačiau liko tie keli šimtai bylų, kuriose mažamečius vaikus auginančios moterys laukia teismo ir kalėjimo. Generalinis prokuroras rado su kuo kariauti – su Lietuvos ateitį puoselėjančiomis moterimis. Gal tai lengviau, nei tirti prokurorams sunkiai įveikiamas pedofilijos ir tikro sukčiavimo bylas? Tačiau A.Valantinas pačioje panosėje nematė, kad jo jau septintą mėnesį besilaukianti sekretorė dalyvauja konkurse, siekdama valstybės sąskaita pasigerinti savo būsimą padėtį. Kas galima generalinio prokuroro sekretorei, tas negalima paprastoms pilietėms. Vis dėlto net Lietuvoje dar neįprasta, kad dvejopas įstatymų taikymas įsigalėjo ir pačioje GP.
